Pirmadienį Strasbūre prasidėjo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rudens sesija. Per penkias jos darbo dienas europarlamentarai apsvarstys nemažai aktualių klausimų, tačiau didžiulį dėmesį ir šįsyk jie skirs Rusijai. Interneto svetainė http://www.newsru.com/ praneša, kad dar sesijos išvakarėse antradienis buvo vadinamas „Rusijos diena“. Mat ETPA sesijos dalyviai tądien išklausė neeilinio svečio – Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Aleksijaus II pranešimą. Tą pačią dieną protokoline tvarka buvo priimta gana griežta rezoliucija dėl Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukaze, pažeidinėjamų žmogaus teisių.

Toks dėmesys posovietiniams kraštams – neatsitiktinis. Jūsų apžvalgininkas jau rašė apie ETPA pavasario sesiją, kurioje vyravo NVS problemos (http://www.geopolitika.lt/?artc=686). Daugiausia dėmesio europarlamentarai ir tuomet skyrė padėčiai Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Dėl įtemptos šių šalių vidaus situacijos regionas šalia Lietuvos tapo konfliktiškas ir todėl kelia grėsmę ne tik Rytų Europos, bet ir viso žemyno stabilumui. Išskirtinę vietą ir pavasario politinėje paletėje užėmė Ukraina, kurioje dar tik žiebėsi neeilinės rinkiminės kovos židinys.

Trumpai priminsiu jos esmę.

Pavasarinė valdžios krizė Ukrainoje Europos Sąjungai ir jos parlamentiniam padaliniui ETPA kėlė ir kelia didžiausią susirūpinimą. Dar pernai metų gale įsižiebusi valdžios piramidės nesantaika vienoje didžiausių Europos valstybių, pretenduojančių tapti ES ir NATO nare, galėjo destabilizuoti padėtį regione. Po „oranžinės“ revoliucijos, praūžusios 2004-ųjų pabaigoje, ir pernai įvykusių Aukščiausiosios Rados rinkimų padėtis pasikeitė demokratams nepageidaujama linkme. Priminsime, kad tuomet parlamente ir vyriausybėje daugumą gavo Viktoro Janukovyčiaus blokas, o pagrindinis Maidano „režisierius“ Viktoras Juščenka su aktyviąja pagalbininke Julija Tymošenko prarado įtaką vykdomajai ir įstatymų leidimo valdžiai, o tuo pačiu neteko ir svarbiausių poveikio politiniams procesams svertų. Prezidento įgaliojimai buvo sumažinti kone iki formalių. Norėdamas tuos įgaliojimus atgauti, prezidentas galėjo tik neoficialiai inicijuoti Konstitucijos pakeitimus, tačiau valdančioji dauguma perspėjo, kad tai būtų lemtingas prezidentui kelias: V. Juščenka smarkiai rizikuotų savo padėtimi ir postu, jeigu mėgintų revizuoti pagrindinį šalies įstatymą, grasino V. Janukovyčius.

Analizavusi šią situaciją, ETPA monitoringo grupė tada parengė rezoliucijos projektą. ETPA pirmininkas Rene van der Lindenas pareiškė, kad svarbiausia išvengti pavojaus, jeigu valdžios konfliktas Ukrainoje iš kabinetų išsilietų į gatves. Strasbūre buvo ir pranešimą skaitė į Ukrainos premjero postą vėl prasimušęs V. Janukovyčius. Į klausimą, kodėl kaip tik V. Janukovyčius pasirinktas dalyvauti ETPA darbe, ETPA pirmininkas pasakė, kad jo vizitas buvo derintas prieš metus, kai konflikto bruožai dar tik ryškėjo. Bet apžvalgininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ETPA sesijos darbe dalyvavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Arsenijus Jaceniukas, kuris į Strasbūrą atskrido iš Maskvos. Ministras yra V. Juščenkos šalininkas, todėl europarlamentarams buvo įdomu išklausyti ir opozicijos, dalyvaujančios daugumos vyriausybėje, nuomonę.

Dabar, kai Ukrainoje jau įvyko tiek triukšmo sukėlę priešlaikiniai rinkimai, pamažu kristalizuojasi „oranžinių“ politinių jėgų persvara, tačiau galutinis jų išsidėstymas dar neaiškus, todėl ETPA rudens sesijoje visą savo dėmesį nukreipė kiek kita kryptimi – į žmogaus teisių padėtį Rusijoje.

Jau minėjome, kad rudeninis Strasbūras šįkart sulaukė neeilinio ir gana keisto svečio – patriarcho Aleksijaus II. Solidaus amžiaus dvasininkas (vasario 23-ąją jam sukako 78-eri; beje, jis gimęs Taline) ne tik atvyko į ES parlamentarų citadelę, bet ir skyrė jiems savo 25 minučių pranešimą. Apie ką gi jis? ETPA vadovas R. van der Lindenas, rugsėjį viešėjęs Maskvoje, pats pasiūlė Aleksijui II sudominti europarlamentarus krikščioniškų vertybių tema. Laikraštis „Kommersant“ pranešė (http://www.kommersant.ru/doc.aspx?docsid=809740), kad patriarchas pasiūlys Europai naują žmogaus teisių koncepciją ir paskelbs apie liberalios vertybių sistemos žlugimą. Iki paskutinės minutės tekstas buvo laikomas paslaptyje.

Pasirodo, Aleksijus II jį buvo suderinęs su Kremliumi. Apžvalgininkai įtaria, kad naujų pasiūlymų žmogaus teisių srityje esmė buvo aptarta ir su R. van der Lindenu jo vizito Maskvoje metu. Patriarchas yra žinomas V. Putino gerbėjas ir rusiško valstybingumo gynėjas. Tad nenuostabu, kad Kremliaus dvasines vertybes jis mėgino primesti visai Europai.

Tačiau Lietuvos parlamentinės delegacijos ETPA vadovo pavaduotojas, politologas Egidijus Vareikis „Žinių radijui“ teigė, kad didelio ažiotažo patriarcho pasisakymas Strasbūre nesukėlė. Europarlamentarai sutiko, kad liberalios dvasinės vertybės nepasiteisino, tačiau ir Rusijos peršama jai paranki žmogaus teisių samprata negali tapti visos Europos ir demokratinio pasaulio savastimi. Tai piršdamas Aleksijus II nori pateisinti ir primesti visiems Rusijos politiką nacionaliniuose pakraščiuose, tarp jų – ir Šiaurės Kaukaze.

Iš karto po svečio pranešimo sesijoje kalbėjo Kipro deputatas Christosas Purguridesas. Jo pranešimo tema – „Valstybių narių įsipareigojimai bendradarbiauti su Europos žmogaus teisių teismu“. Jo kalba sukėlė nerimą Kremliuje, nes pranešėjas įrodė, kad Maskva ir jos kontroliuojama vietos valdžia darė spaudimą 23-mis atvejais, kai ieškinių pateikėjai iš Čečėnijos ir kitų Šiaurės Kaukazo respublikų skundėsi Strasbūro teismui beteise padėtimi. Rusija nereagavo į tokius skundus, todėl ieškiniai buvo nukreipti į Europos teismą. Kitaip sakant, tvirtino pranešėjas, Maskva nevykdo ETPA rezoliucijos atitinkamais klausimais.

Dar grįžkime prie R. van der Lindeno asmenybės. Šis olandų kilmės veikėjas sukėlė didelį Baltijos šalių nepasitenkinimą, kai, viešėdamas jose rugsėjį, kaltino jas prieš rusakalbius nukreiptais rinkimų įstatymais. Dėl to griežtą pareiškimą paskelbė Estijos socialdemokratų partija ir dešiniosios politinės jėgos, įeinančios į Europos liaudies partijos sudėtį. Laikraščio „Postimees“ manymu, R. van der Lindeną reikia pašalinti iš ETPA pirmininko posto…

Dėl ištikimybės Maskvai jo atsistatydinimo reikalauja ir Latvijos politikai bei Baltijos šalių bičiuliai iš Nyderlandų. Laikraštis „Latvijas Avize“ rašo, kad ETPA vadovo tėvynėje įtariama, ar tik jis neturi komercinių interesų Rusijoje, kad taip gina jos pozicijas ES. Gal palikęs dabartinį postą šis veikėjas gaus darbo kaip buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis? – retoriškai klausia latvių dienraštis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.