Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  V. Putino ėjimai ir jų reikšmės (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 10 05

Dar visai neseniai daugelis gerokai nustebo, kai, galima sakyti, „lygioje vietoje“ ėmė ir atsistatydino Rusijos vyriausybė, kurios tuometinis vadovas Michailas Fradkovas pateikė labai jau menkaverčius tokio poelgio argumentus. Ne ką mažesnę nuostabą sukėlė ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nefigūravusio 66-erių metų Viktoro Zubkovo atėjimas į premjero postą bei staigi šio veikėjo reklama praktiškai per visas Rusijos žiniasklaidos priemones, kurios, kaip žinia, solidariai laikosi Kremliaus kurso, taip mums leisdamos prisiminti senus „gerus“ programos „Vremia“ laikus.

Sumišimą galbūt kėlė ir tai, kad kadaise į naujosios Rusijos nomenklatūros gretas V. Zubkovas žengė ne iš KGB ar Federalinės saugumo tarnybos, o iš žemės ūkio sektoriaus ir partinio darbo, kuris, žvelgiant į dabartinės Rusijos valdžios profesinę kilmę, kažin ar galėjo garantuoti tokį aukštą postą.

Tačiau paskyrimas įvyko, o neilgai trukus po jo naujasis Rusijos premjeras netgi viešai užsiminė apie pasirengimą pakovoti ir dėl prezidento posto, kuris šiandienėje Rusijoje suteikia faktinę vienvaldystę.

O Vladimiras Putinas, kuris neretai išgirsta netgi siūlymų keisti konstituciją įteisinant trečiąją kadenciją arba prezidentavimą iki gyvos galvos, ramiai reagavo į visą šį šurmulį, kaip režisierius, stebintis sklandžiai vykstantį savo spektaklį, ir kartojo, kad viskas turi vykti demokratišku ir konstituciniu keliu be jokių pakeitimų.

Naujausios šio spektaklio dalys patvirtina tokius V. Putino ketinimus. Nors ir nebūdamas partijos nariu, jis priėmė „Vieningosios Rusijos“ siūlymą būti jų Dūmos rinkimų sąraše Nr.1, pasinaudodamas konstitucine pasyvia rinkimų teise nepaisant prezidento pareigų. Toks žingsnis faktiškai reiškia, kad valdančiųjų klano partijos pergalė yra nulemta, o sąrašo lyderiui garantuotas dabartinis V. Zubkovo postas. Iš esmės tai gali reikšti kažkiek laiko užtruksiančią rokiruotę, kurios rezultatas bus valdomas ir simbolinis prezidentas bei realiai šalį ir prezidentą kontroliuojantis ministras pirmininkas, kuris, atsižvelgiant į galimo prezidento V. Zubkovo amžių, dėl įvairių konstitucinių priežasčių gali ilgai netrukus vėl sėsti į aukščiausią valstybinį postą. Galima tik priminti, kad priešingai daugeliui konstitucinių modelių, pagal kuriuos negalintį eiti pareigų prezidentą pavaduoja parlamento vadovas, Rusijoje tokios dubliavimo funkcijos patikimos premjerui.

Žinoma, tokiam rokiruotės scenarijui galima ir prieštarauti teigiant, kad Kremliaus klanų kova ir visas Rusijos politinis pasiansas yra gerokai sudėtingesnis ir sprendimai, daromi jame, turi būti kur kas labiau kompleksiški. Tačiau yra ir kita argumentų pusė, kurią galima paremti teiginiu „genialu tai, kas paprasta“.

Šiuo atveju perstumdymai Kremliaus valdžios viršūnėje perša paralelę su regionine ir užsienio politika, kurią vykdo Maskva. Buvusioje Sovietų Sąjungos įtakos zonoje viskas paremta „skaldyk ir valdyk“ arba „užsuk dujų ir naftos kranus“ principais, kurie realizuojami Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir t. t. Užsienio politikoje viskas taip pat krypsta į aiškius ketinimus rekonstruoti dvipolę pasaulinės pusiausvyros sistemą, kuri ir vėl būtų paremta Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešprieša.

Galima prisiminti ir kitas tiesmukas V. Putino frazes, pavyzdžiui, apie Čečėnijos kovotojų, vadinamų teroristais, murkdymą unitaze, kurios buvo realizuotos irgi tiesmukomis karinėmis priemonėmis, neatsižvelgiant į kainą.

Visa tai rodo, kad galbūt neverta ieškoti daugiapakopės kombinacijos ten, kur galima atlikti kelis paprastus ėjimus, užtikrinančius valdžios tęstinumą konstitucinėmis priemonėmis.

Aplinkiniams regionams ir visam pasauliui toks įvykių scenarijus kažin ar žada konstruktyvų dialogą ir gerą bendradarbiavimą su ateities Rusija, kuri ir toliau išliks autoritarinė. Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Kokio nors netikėto naujo Rusijos sudemokratėjimo atveju šioje šalyje atsirastų užtektinai seno kirpimo jėgų, kurios įneštų nemaža destrukcijos. Todėl Vakaruose, be abejo, girdėti ir argumentų, kad geriau autoritarinė Rusija, bet su stipria valdžia, gebančia kontroliuoti ginkluotąsias pajėgas su visu branduoliniu jų arsenalu.

Tačiau šalis, gyvenančias šalia ir vedančias kasdienį politinį dialogą su Kremliumi, toks Vakarų racionalumas, kuris, tikėtina, pasireikš ir V. Putino valdžios tąsos atveju, kažin ar paguodžia.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras