Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  A. Politkovskajos byla: daugiau klausimų nei atsakymų

Valentinas Mitė
2007 10 04

Beveik lygiai prieš metus, spalio 7 dieną, Maskvoje buvo nužudyta drąsi Rusijos žurnalistė ir žmogaus teisių gynėja Anna Politkovskaja. Nužudymas, be abejonės, politiškai motyvuotas, iki šiol nėra išaiškintas.

A. Politkovskaja, rašiusi apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje, galėjo neįtikti daug kam – Čečėnijos promaskvietiškai valdžiai, Kremliaus politikams, Rusijos specialiosioms tarnyboms, kariuomenei ir galbūt Čečėnijoje ar Maskvoje veikiančioms kriminalinėms grupėms, kurios neblogai pelnosi iš nesibaigiančio konflikto Šiaurės Kaukaze.

Atsakymą į šiuos klausimus teoriškai turėtų duoti Rusijoje vykstantis tyrimas, bet praktiškai jame netoli pasistūmėta ir sunku tikėtis, jog užsakovai bus išaiškinti. Galbūt, kaip Rusijoje įprasta, geriausiu atveju bus nubausti tik iešmininkai.

Valdžia bando įtikinti šalį ir pasaulį, jog kažkas daroma. Suimta apie dešimt įtariamųjų, bet neatrodo, kad tyrimas judėtų į priekį.

Praėjusį mėnesį Rusijoje paskelbta, jog suimtas buvęs Čečėnijos Ačhoj Martano srities pareigūnas Šamilis Burajevas. Tačiau „Novaja gazeta“, Maskvos laikraščio, kuriame dirbo A. Politkovskaja, vadovai abejoja, ar Š. Burajevas prisidėjo prie nužudymo, nes jis su A. Politkovskaja neturėjo jokių kontaktų, o jos žurnalistiniai tyrimai su Š. Burajevu niekaip nebuvo susiję.

Be to, laikraščio vadovai tvirtina, kad pats tyrimas kelia įtarimų, nes susidaro įspūdis, jog teisėsaugos pareigūnai tyčia pakiša žurnalistams informaciją, nukreipdami visuomenės nuomonę ta linkme, kuria jie nori. Laikraščio vadovybė rimtai abejoja valdžios objektyvumu.

Neseniai tyrimo objektyvumu rimtai suabejojo ir tarptautinė žurnalistų gynimo organizacija „Žurnalistai be sienų“. Organizacijos pareiškime sakoma, jog daugybė vingių ir neaiškumų nusikaltimo tyrime kelia abejonių, ar „praėjus metams po žiauraus žurnalistės nužudymo Rusijos valdžia yra tikrai pasiryžusi ištirti šią bylą“.

Tarptautinė žurnalistų gynimo organizacija atkreipia dėmesį, jog tyrimui ypač kenkia Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos veiksmai, tokie kaip tyrimo medžiagos viešinimas, nes jie kelia sumaištį ir stabdo tyrimą. Neseniai J. Čaika pareiškė, jog už A. Politkovskajos nužudymą atsakingos „užsienio jėgos“, kurios siekia destabilizuoti padėtį Rusijoje, pakeisti konstitucinę tvarką bei vėl į valdžią grąžinti oligarchus. Kas tos jėgos, prokuroras nepaaiškino.

Šiuos generalinio prokuroro žodžius sunku logiškai suprasti. A. Politkovskaja nebuvo „Novaja gazeta“ korespondentė užsienyje, bet dirbo ir parašė knygą apie Rusijos problemas Čečėnijoje, ji paskelbė apie 500 straipsnių apie padėtį Šiaurės Kaukaze, korupciją Maskvoje, Sankt Peterburge.

Tarptautinė žurnalistų organizacija teigia, jog nereikėtų atmesti galimybės, kad A. Politkovskajos nužudymą galėjo parengti šalies specialiosios tarnybos.

Beje, tas pats J. Čaika rugpjūčio mėnesį kalbėjo visai kitaip. Tada jis sakė, jog pasikėsinimą surengė „nusikalstamos čečėnų grupuotės, susijusios su Maskvos kriminaliniu pasauliu“.

A. Politkovskaja turėjo daug priešų, bet stipriausias iš jų buvo prezidentas Vladimiras Putinas, apie kurį A. Politkovskaja parašė ne vieną kritišką straipsnį.

Prieš metus, kalbėdamas apie žurnalistės nužudymą, V. Putinas pareiškė, jog jos „nužudymas padarė daugiau žalos valstybei negu jos straipsniai“.

Tai, ko gero, vienas iš pačių nekorektiškiausių V. Putino pareiškimų, kuriuo jis iš esmės paskelbė nužudytą žurnalistę valstybės prieše. Net nereikia priminti, kaip elgdavosi KGB, organizacija, kurioje dirbo V. Putinas.

Beje, per praėjusius šešerius metus Rusijoje nužudyta apie 15 žurnalistų. Be A. Politkovskajos, šiame sąraše yra tokie žinomi žurnalistai kaip Natalija Skryl, Dimitrijus Švecas, Aleksejus Sidorovas, Pavelas Chlebnikovas bei kiti.

Sąrašas ilgas, bet šie žmones turi vieną bendrą bruožą – buvo kritiški Kremliaus atžvilgiu ir tyrė korupciją bei žmogaus teisių pažeidinėjimus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras