Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  G.Vitkus. Tarp Lietuvos ir Rusijos – šaltasis karas

2007 10 06

Tik Rusijos politikos elito permainos gali padėti Lietuvai išspręsti istorines problemas, teigia politologas Gediminas Vitkus, kalbėdamas su Ričardu Čekučiu.

– Lietuvos žmonės per referendumą pritarė, kad SSRS turi atlyginti okupacijos žalą, vėliau buvo priimtas įstatymas dėl šios žalos atlyginimo. Taigi Vyriausybė buvo įpareigota vykdyti konkrečius veiksmus. Neseniai užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas netiesiogiai pripažino, kad nuo 2000–ųjų, kai buvo priimtas įstatymas, šioje srityje beveik nieko nepadaryta. Taigi ar šis įstatymas yra beprasmis, ar Vyriausybė jį sabotuoja, ar ji tiesiog nepajėgi vykdyti įstatyme numatytų veiksmų?

- Paprastai įstatymas yra taikomas valstybės viduje. Jį, kaip žinoma, priima parlamentas, kuris ir yra atsakingas už šalies vidaus tvarką. Šiuo atveju išeina, kad pagal įstatymą yra skolinga kita valstybė. Mūsų parlamento sprendimai tai kitai valstybei negalioja. Vyriausybė mėgino vykdyti įstatymą, Rusija labai aiškiai pasakė „ne“, tuo viskas ir baigėsi. Įstatymas yra tvarkingas, tačiau tik tiek. Antra vertus, mes galime priimti įstatymus, kad mums yra pavaldžios visos kitos valstybės, kurios mums turi mokėti tam tikrą savo pajamų dalį. Tik kažin ar dėl to mums bus geriau.

– Ministras P.Vaitiekūnas, atsakydamas į parlamentarų klausimus, pareiškė, kad su Rusija nereikia kalbėti ultimatumais, o „veikti diplomatiškai įvairiomis kryptimis”. Nurodė ir vieną konkrečią veikimo kryptį. Pasak jo, patys nukentėję piliečiai turėtų kreiptis į teismus ir teistis su Rusija. Ar šis būdais, Jūsų manymu, gali būti veiksmingas?

– Į kokius teismus derėtų kreiptis? Esama atvejų, kai buvo kreiptasi į Lietuvos ir Rusijos teismus, tačiau rezultatas kol kas buvo vienodas. Tolimesnis ir tiesiausias kelias – į Strasbūrą. Tai, mano manymu, visai normalus kelias – kai išnaudoji visas teisines galimybes konkrečioje valstybėje, juolab kai yra akivaizdi žala, akivaizdūs įrodymai ir t.t. Būtų labai įdomu, kuo toks procesas pasibaigtų.

– Rusija, stodama į Europos Tarybą, oficialiai įsipareigojo finansiškai paremti buvusius tremtinius, pageidaujančius sugrįžti į tėvynę. Galbūt vienas iš galimų veiklos būdų šia kryptimi būtų nuolat kelti šį klausimą ET, ES parlamente ar JT, priminti Rusijai įsipareigojimus bei ieškoti potencialių sąjungininkų tarptautinėje bendruomenėje, kad būtų kalbama ne vienu balsu?

– Visiškai jums pritariu – toks kelias būtų logiškas. Su rusais kalbėtis visada paprasčiau, kai yra tau pritarianti kompanija. Tačiau viską reikėtų pasverti. Aš nelabai tikiu, kad iš tiesų tai įmanoma. Rusai labai gražiai moka žaisti įvairių prieštaravimų korta ir jie visada sukiršintų bei ardytų tokią koaliciją, jei ji būtų sukurta. Pavyzdžiui, rusai atsiprašė vengrų ir čekų, tačiau neatsiprašė lenkų ir lietuvių. Todėl tas bendras frontas yra mažai tikėtinas. Bet čia verta pasvarstyti, ar nereikėtų pabandyti tai iškeisti į realesnę naudą. Galų gale ar nevertėtų siekti susitaikymo. Juk mums ne tie pinigai yra svarbūs.

– Ar Jūs tikite, kad su Rusija apskritai įmanoma konstruktyviai bendrauti? O gal tiesiog reikia laukti geresnių laikų?

– Žinoma, geresni laikai gali ateiti tik tada, kai pačioje Rusijoje bus permainų. Be šių permainų mes nieko nepasieksime. Tas įstatymas yra ir tegul jis būna. Ateis geresni laikai ir mes jį prisiminsime. Ką būtų galima padaryti? Pirmiausia reikėtų pamėginti kalbėtis su Rusijos demokratais. Sakyčiau, reikėtų pabandyti juos perauklėti, nes ir jie yra imperialistai. Jie nesuvokia, kiek kiaulysčių bei įvairių blogybių yra pridariusi jų valstybė. Ir jie apie tai kalba nelabai noriai, nors skelbia tokias neginčijamas vertybes kaip demokratija, žmogaus teisės ir pan.

– Kaip Jūs įsivaizduojate, kas ir kaip tai turėtų daryti?

– Mes paveikti, žinoma, negalime. Ir ne tik mes – net Amerika arba Europos Sąjunga to negali. Žinoma, galime dirbti su konkrečiais žmonėmis, juos kviestis, kalbėtis ir tikėtis, kad galbūt ateityje tai duos rezultatų. Bet nevertėtų čia likti tik pasyviu procesų stebėtoju. Tiesiog galime būti tokio dialogo pagalbininkai arba tarpininkai. Galų gale kartkartėmis net Vilniuje vyksta tarptautinės diskusijos, kaip ES galėtų bendrauti ar bendradarbiauti su Rusija. Mes jau tapome savotiškais vertėjais. Antra vertus, galime ir su tais pačiais rusais kalbėtis, tik be ultimatumų.

– Kaip Jūs įvertintumėte dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius?

– Labai paprastai: šaltasis karas. Mes šito proceso negalime pakeisti, tiesiog nereikia imtis provokacijų, nereikia bloginti santykių ir veikti per Europos Sąjungą. Galbūt ateityje bus įmanomas ir dvišalis dialogas mums rūpimais klausimais.

– Galbūt Lietuva, bendraudama su Rusija, yra padariusi kokių nors klaidų?

– Nemanau, kad mes jų padarėme. Patys rusai pripažįsta, kad su Lietuva tarsi jie neturi sunkumų, kitaip nei su latviais ar estais, pvz., pilietybės klausimais. Tačiau vis vien tas šaltasis karas vyksta. Ir taip yra tik dėl pačios Rusijos apsisprendimo.

– Akivaizdu, kad viena Vyriausybė nepajėgi išjudinti kompensacijų klausimo iš mirties taško. Tuomet kyla klausimas: ar apskritai reikia spręsti šį klausimą? Jeigu taip, tuomet kas ir kaip tai turėtų daryti?

– Žinoma, negalima nieko palikti savieigai ir šį klausimą reikia spręsti. Juk nukentėjo daugybė žmonių, valstybei padaryti baisūs nuostoliai. Tai yra technikos klausimas. Tiesiog turi būti daromos tam tikros nuolaidos, suteikiamos lengvatos tiems nukentėjusiems žmonėms, galbūt net šiek tiek kompensuojant jų nuostolius. Tačiau tam reikia atitinkamos politinės valios.

– Pakomentuokite dar vieną ministro mintį, kad Rusijos negalima tapatinti su Sovietų Sąjunga. Juk Rusija skelbiasi SSRS teisių perėmėja. Vadinasi, teises ir pinigus galima perimti, o pareigas palikti nuošalyje?

– Aišku, be teisių dar yra ir pareigos, jas taip pat reikia perimti. Tačiau negalima Rusijai versti atsakomybės už sovietų padarytus nusikaltimus. Dabartinė Rusija tiesiog neatsakinga už tuos nusikaltimus, kuriuos padarė ankstesnis režimas. Juk sūnus neatsakingas už savo tėvo veiksmus. Tiesiog galima pasakyti: aš taip nedarysiu, kaip darė mano senelis ar tėvas. Dabartinė Rusija, būdama Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, turėtų pasakyti, kad jaučia moralinę atsakomybę už savo pirmtakus, ir aiškiai paskelbti, jog ateityje ji to daugiau nedarys. Tai būtų civilizuotas požiūris, tačiau taip kol kas nėra.

– Visi žinome, kaip civilizuotai buvo išspręstas tokios atsakomybės klausimas pasaulyje. Vokiečiai juk šiandien nesako, jog karo nusikaltimus vykdė nacionalsocialistai, tai iš jų ir reikalaukite kompensacijų. Vokietija šiandien yra kitokia, demokratinė, todėl niekam nieko neskolinga.

– Vokietija atlygino žalą ir prisiėmė atsakomybę už nacių vykdytus nusikaltimus. Tuo tarpu Rusijai pasielgti civilizuotai pirmiausia trukdo revanšistinės nuotaikos. Juk Rusija pralaimėjo šaltąjį karą ir dabar siekia revanšo prieš visą pasaulį. Mes, jų požiūriu, esame tik smulkmė visuotiniame revanšistiniame žaidime. Kita vertus, Lietuvos užsienio politikos bendras vardiklis yra mėginimas subalansuoti Rusiją. Tai ir NATO, ir Europos Sąjunga, ir mūsų politika Ukrainoje, Gruzijoje. Visa tai yra bandymai atsverti Rusijos įtaką bei kiek galima sumažinti tą nuolat jaučiamą grėsmę. Manau, kad mūsų žmonės ta linkme dirba gana profesionaliai. Nemanau, kad mes ką nors darome neteisingai ir neeuropietiškai.

– Štai Rusijoje artėja Dūmos ir prezidento rinkimai. Pasikeis valdžia. Ar po šių rinkimų galėsime tai pavadinti teigiamomis permainomis?

– Vienareikšmiškai negaliu pasakyti, kad niekas nepasikeis. Pagyvensime – pamatysime. Tačiau, manau, daugeliui aišku, kad po rinkimų Rusijoje valdžioje liks dvi partijos: Dujų partija ir Naftos partija. Tačiau šį tą lemia ne vien partijos, bet ir asmenybės. Juk V.Putino mąstymas paženklintas KGB ženklu. Jis negali pripažinti tokių dalykų, kuriuos lengvai galėjo pripažinti Borisas Jelcinas. Belieka tikėtis, kad ateis tokios asmenybės, su kuriomis bus tiesiog lengviau bendrauti. Pagaliau, tikiuosi, patys rusai pradės suvokti, jog tas dabartinis revanšizmas niekur neveda. Tai yra tiesus kelias į aklavietę. Kol kas, kol nafta brangi, tol Rusija stipri, o kol ji jaučiasi stipri, tol mums su ja sunku susikalbėti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras