Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kasparovas vs. Putinas. Kam matas šį kartą? (4)

Evaldas Mikutis
2007 10 07

Sekmadienį Maskvos „Izmailovo“ viešbučių komplekse, apsuptame mitinguojančių proprezidentinio jaunimo judėjimo aktyvistų, koalicija „Kitokia Rusija“ paskelbė savo kandidatą 2008 m. prezidento rinkimuose. Juo tapo šachmatų didmeistris Garis Kasparovas. Tačiau nepaisant nuopelnų sporte, daugelis analitikų G. Kasparovo politinius sugebėjimus vertina neigiamai, vadina jį politiniu diletantu, nesuvokiančiu „didžiosios politikos“ taisyklių.

G. Kasparovas visų Rusijos negerovių priežastimi laiko Vladimirą Putiną ir jo sukonstruotą režimą. Siekis sukurti liberaliomis vertybėmis grindžiamą visuomenę su laisva žiniasklaida, teisės ir įstatymų viršenybe, skaidria rinkos ekonomika ir nulėmė tai, kad šachmatų didmeistris tapo vadinamosios sisteminės opozicijos vadovu. Kurį laiką jis sugebėjo net suvienyti nacionalbolševiką Eduardą Limonovą, buvusį Putino premjerą Michailą Kasjanovą, ultrakairiuosius radikalus Sergejų Udalcovą („Raudonojo jaunimo avangardo“ lyderis) ir Viktorą Anpilovą („Darbo Rusijos“ vadovas) kartu su žmogaus teisių gynėjais į vieną bloką. G. Kasparovo autoritetas tarptautiniu mastu ir šalies viduje buvo garantas, kad valdžia lengvai jo neužčiaups. Be to, jis sukūrė paties vadovaujamą judėjimą – Jungtinį piliečių frontą, kuris yra vienas pagrindinių koalicijos „Kitokia Rusija“ dalyvių.

Kas trukdo šachuoti Kremlių?

Jungtinio piliečių fronto lyderis teigia, kad pagrindinis opozicijos taikinys yra „Rusijos Kaligula“, „fašistas“ Vladimiras Putinas, kurį pakeisti galima tik masinėmis protesto akcijomis. Tačiau ryžtinga opozicinė veikla, įtraukiant plačius visuomeninus sluoksnius, nėra įmanoma. Kaip parodė „nepritariančiųjų maršai“, masinėse akcijose dalyvauja iki kelių tūkstančių žmonių. Pirmiausia tam trukdo žiniasklaidos kontrolė, kurią vykdo Kremlius, bei suformuotas neigiamas G. Kasparovo ir apskritai opozicijos įvaizdis. Valdžiai lojalios žiniasklaidos priemonės įkyriai tvirtina, kad Kasparovas dirba už Boriso Berezovskio pinigus, o Rusijoje šis oligarchas yra odiozinė figūra, visų oligarchų blogybių įsikūnijimas. G. Kasparovas savo veikloje susiduria su valdžios daromomis kliūtimis. Garsusis šachmatininkas dažnai keliauja po šalį, susitikinėja su žmonėmis. O vadinamojo „putinjugendo“ (proprezidentinio jaunimo judėjimo „Naši“) atstovai ne kartą apmėtė jį kiaušiniais ir kečupu. Oro erdvės kontrolės tarnybų darbuotojai trukdo nusileisti jo lėktuvui. Viešbučiai staiga atsisako priimti, nes „nebėra“ vietų. Vietos valdžios institucijos atšaukinėja leidimus rengti susirinkimus dėl „grėsmės visuomenės saugumui“. Tai suorganizuotos techninės kliūtys, iš „juodųjų technologijų“ srities, tačiau kandidatas į prezidentus G. Kasparovas susiduria ir su kur kas rimtesnėmis problemomis. Rusų nacionalistai šio politiko nemėgsta dėl kilmės, nes jo tėvas – armėnas, o motina – žydė. Dėl radikalios provakarietiškos G. Kasparovo pozicijos, kuri Rusijoje yra nepopuliari, jo elektorato potencialas ribotas. Juo nepasitikima, su juo elgiamasi kaip su svetimšaliu. Bet kokia rimta politinė veikla turi būti gerai finansuojama, tačiau vietiniai rusų verslininkai bijo remti opozicijos judėjimą, nes tai reikštų jų verslo pabaigą. Nors Rusijoje socialinė ir turtinė poliarizacija didelė, visuomenės aktyvumas, deja, menkas, nes gausios naftos ir dujų eksporto pajamos sudaro galimybę laiku mokėti socialines išmokas. Visuomenei mobilizuoti būtina socialinė įtampa, o Rusija dabar išgyvena ekonominį pakilimą.

Varžybos Kremliaus priešų stovykloje

Susitarimas kelti vieną bendrą kandidatą iš pirmo žvilgsnio yra svarbus opozicinio judėjimo „Kitokia Rusija“ laimėjimas. Tačiau realus sutarimas pasiektas tik pasitraukus daug vilčių teikusiam koalicijos sąjungininkui – Michailui Kasjanovui. Dar vasaros pradžioje Liaudies demokratinės sąjungos vadovas ir buvęs premjeras reikalavo, kad būtų iškeltas bendras „Kitokios Rusijos“ kandidatas, tačiau siekė, kad juo būtų jis pats. Pasipriešinus kitiems koalicijos dalyviams, ekspremjeras ir jo politinis blokas oficialiai pasitraukė iš „Kitokios Rusijos“. Be to, sekmadienį pasitraukė kairieji radikalai – „Raudonojo jaunimo avangardas“ ir jo lyderis S. Udalcovas. Jis ir taip dažniausiai gynė antikapitalistines, antivakarietiškas pozicijas, kurios neatitinka „Kitokios Rusijos“ skelbiamos programos. Kol kas G. Kasparovą aktyviai palaiko dar vienas spalvingas radikalas – E. Limonovas, ketinantis dalyvauti Dūmos rinkimuose. Nesutarimai G. Kasparovo vadovaujamoje koalicijoje mažina potencialaus elektorato dydį, nes liberalai vargu ar palaikys garsųjį šachmatininką: jie turi jau beveik etatinį kandidatą – Grigorijų Javlinskį. Be to, Kremliaus propagandininkai išnaudoja tokias opozicionierių varžytuves, siekdami pavaizduoti opoziciją kaip politinių intrigantų sambūrį.

G. Kasparovas visuomenės akimis

Be visų nesutarimų ir Kremliaus intrigų, reikia atsižvelgti ir į tai, kad daugelis rusų mažai girdėję apie G. Kasparovo ir jo vadovaujamos opozicijos tikslus. Šachmatininkas geriau žinomas ir populiaresnis Vakaruose, kur jam suteikiama galimybė kalbėti viešai bei publikuoti straipsnius, griežtai kritikuojančius V. Putiną. Kontroliuojama žiniasklaida Rusijoje aplink visame pasaulyje garsų Putino kritiką sukūrė informacinį vakuumą. Naujausios apklausos rodo, kad G. Kasparovą žino apie 80 proc. rusų. 9 proc. mano, kad jis gali būti geras politikas, tačiau tik 20 proc. sugebėjo pasakyti, kad jam nepatinka esama politinė santvarka ir kad jis yra prieš prezidento V. Putino politiką. O 12 proc. tvirtino, kad jis Putino šalininkas ir palaiko vyriausybės politiką. Paskutinės apklausos rodo, kad už G. Kasparovo kandidatūrą 2008 metų prezidento rinkimuose balsuotų iki 10 proc. Rusijos rinkėjų.

Gario Kasparovo žaidimas „didžiojoje politikoje“ iki šiol buvo nerezultatyvus, todėl mato Kremliui galimybė yra minimali. „Didžiosios politikos“ arena yra daug sudėtingesnė nei 64 langeliai ant šachmatų lentos. G. Kasparovas teigia, kad Rusijoje viską reikia pradėti nuo nulio. Atrodo, kad dabar, tapus kandidatu į prezidentus, jam pačiam teks viską pradėti iš naujo, jei jis nuoširdžiai siekia demokratinės Rusijos vizijos įgyvendinimo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (108)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras