Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Islamo radikalai Afganistane taiko Irake išbandytą taktiką (3)

Valentinas Mitė
2007 10 08

JAV ir NATO invazija 2001 metais iš valdžios Afganistane pašalino Talibano režimą, tačiau talibai niekur nedingo. Jie rado prieglobstį Pakistano pasienio regionuose ir tęsia kovą su Vakarais ir Hamido Karzajaus vyriausybe. Paskutiniu metu pastebima pokyčių Talibano taktikoje: atrodo, judėjimas persitvarko, tapdamas pasaulinio džihado, kuriam vadovauja „Al Qaeda“, dalimi.

Tegul kalba faktai.

Vien Helmando provincijoje, kur gyvena pusantro milijono žmonių, nuo kovo mėnesio įvykdyta apie 30 savižudžių atakų. Talibanas grobia įkaitus, kapoja jiems galvas, egzekucijas filmuoja ir platina filmus šalies viduje bei skleidžia juos internetu. Atakos dažniausiai nukreiptos prieš policininkus, užsieniečius ir Kabulo valdžios pareigūnus.

Nepaisant aktyvių NATO ir Amerikos kariškių veiksmų, pernai Talibanui pavyko trumpam užimti ir kontroliuoti kai kurias nedideles Afganistano vietoves.

Afganistano gyventojai dėl nestabilios padėties kaltina užsienio kariškius ir H. Karzajaus vyriausybę. Valdžia pripažįsta, kad daug vyriausybės tarnautojų, ypač policininkų, yra lengvai paperkami, blogai ginkluoti ir neveiksmingi.

Tai, kas vyksta Afganistane dabar, prasidėjo ne taip seniai. Pirmieji savižudžiai pasirodė maždaug prieš porą metų, kai viena iš pirmųjų susisprogdino moteris. Tokios atakos yra labai veiksmingas ginklas prieš modernią Vakarų ginkluotę bei technologiją. Tai ginklas, su kuriuo neįmanoma kovoti, nes religinio fanatizmo įkvėpto žmogaus išradingumo nepralenks joks kompiuteris, nuo ryžto mirti neapsaugos jokie šarvai nei betono užtvaros.

O juk per 2001 metų Vakarų puolimą Talibanas buvo gana lengvai nugalėtas. Kas vyksta dabar – prisitaikymas prie partizaninio karo taktikos ar vis dėlto šis tas daugiau? Kas yra tikrasis Vakarų priešininkas Afganistane?

Trumpam pažvelkime į Talibano judėjimo istoriją, kad geriau suprastume, kiek jis nutolo nuo tos organizacijos, kuri egzistavo anksčiau.

Judėjimas susiformavo Pakistano religinėse sunitų mokyklose, kur vyrauja kraštutinis vahabitų mokymas, ir valdė šalį nuo 1995 metų. Organizacijos vadovu iki šiol formaliai yra Mohammedas Omaras. Jo, kaip ir Osamos bin Ladeno, amerikiečiams pagauti nepavyksta. Judėjimą apmokė ir apginklavo Pakistano specialiosios tarnybos daugiausia už Saudo Arabijos ir JAV, kurios rėmė bet kokias jėgas, kovojusias su sovietine agresija Afganistane, pinigus. Pasibaigus okupacijai, mažai žinomas Talibano judėjimas labai lengvai atėjo į valdžią šalyje, nuvargintoje okupacijos ir barbariško pilietinio karo tarp buvusių pasipriešinimo grupių. Tačiau Talibanas, nors ir leido O. bin Ladenui įsikurti šalyje, niekada neturėjo visą pasaulį apimančių planų ir nesiekė skleisti savo mokymo už Afganistano ribų.

Būdamas valdžioje, Talibanas pagarsėjo kaip vienas pačių konservatyviausių ir primityviausių islamo judėjimų. Valdant talibams, Afganistanas savo itin griežtu islamo principų taikymu praktiniame gyvenime lenkė net Irano Islamo Respubliką.

Kitas neatskiriamas Talibano bruožas – jo provincialumas. Talibano vadovai niekada nepajėgė suprantama kalba suformuluoti savo tikslų, ir dažnai atrodė, kad jie neturi beveik jokio supratimo apie dabartinį pasaulį. Judėjimas pagarsėjo negebėjimu bendrauti su pasauliu, net su užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis jų santykiai buvo įtempti.

Talibų valdomas Afganistanas tik priminė šiuolaikinę valstybę, tačiau kur kas daugiau bendro turėjo su viduramžių, o ne su 20 amžiaus valdymo būdais. Bet kuris veiksmas buvo grindžiamas Koranu, suprantant jį pažodžiui. Kadangi Korane nekalbama apie rinkimus, valdant talibams Afganistane jokių rinkimų ir nevyko. Moterims buvo suteiktos tik tos teisės, apie kurias kalbama Korane, kitaip tariant, jos neturėjo jokių teisių. Moterų segregacija buvo pasiekusi tokį lygį, kad Kabule buvo tik viena ligoninė, į kurią moterims buvo leidžiama kreiptis ligos atveju. Vyrai taip pat turėjo laikytis vadinamojo islamiško elgesio kodekso, kurio svarbus komponentas buvo barzda – skutimasis buvo laikomas antireliginiu veiksmu ir griežtai baudžiamas. Muzika, fotografija, skulptūra ir visas kitas menas, net toks afganų mėgstamas sportas kaip aitvarų lenktynės, buvo uždrausta. Už vagystes ir kitą netinkamą elgesį talibai viešai nukirsdavo rankas, stadionuose vykdė viešas mirties bausmes.

Nors  Talibanas nesukūrė centralizuotos valstybės (juk apie valstybę Koranas nieko konkretaus nekalba), talibų valdžia buvo gana efektyvi ir šaliai pavyko stipriai apriboti opijaus prekybą. Tačiau su narkotikais buvo kovojama taip pat tik dėl religinių sumetimų.

Prasidėjus Amerikos ir NATO puolimui, visa Talibano jėga subyrėjo kaip kortų namelis ir kurį laiką buvo sąlyginai ramu. Blogai organizuotas judėjimas nebuvo lygiavertis priešininkas Vakarų karinei jėgai.

Vėliau įsisiūbavo karas Irake, prasidėjo savižudžių atakos Bagdade, amerikiečiams teko iš naujo kovoti ir iš naujo užimti Faludžą bei kai kuriuos kitus Irako miestus. Irake pasipylė užsieniečių egzekucijos, grobimai, savižudžių atakos. Egzekucijos buvo filmuojamos ir internetu platinamos visame pasaulyje.

Nors Irake vyko net keleri rinkimai, vyriausybė ir toliau lieka neveiksminga, o pareigūnai lengvai paperkami.

Be abejonės, Irake padėtis daug blogesnė nei Afganistane, bet kuo toliau, tuo labiau darosi panašu, kad Irako pasipriešinimo taktika jau taikoma ir Afganistane. Aišku, kad kovoti tokio karo kaip Irake Talibanas nėra pajėgus. Tai, kas vyksta Afganistane, yra „Al Qaeda“, kuri turi nemažai intelektualinių rezervų ir modernios technologijos bei psichologinio karo žinių, taktika.

Dažnai sakoma, kad Amerikai yra sunku, nes ji tuo pat metu kariauja du karus – vieną Irake, o kitą Afganistane.

Tačiau panašu, kad abiejuose karuose ji kovoja su tuo pačiu priešininku – „Al Qaeda“, ir kol kas niekas negali pasakyti, kuri pusė laimės. Kalbant diplomatine kalba, kol kas Amerikai persilaužimo nė viename iš šių konfliktų pasiekti nepavyko.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras