Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Debatai dėl priešraketinio skydo – iš čekų perspektyvos (3)

Povilas Žielys
2007 10 09

Šaltojo karo metais Čekoslovakijos gyventojai vadino savo šalį pačia neutraliausia valstybe pasaulyje. „Ji net nedrįsta kištis į savo pačios vidaus reikalus“, – toks anekdotas tuomet buvo populiarus Prahoje. Bet tų laikų anekdotas visai netinka apibūdinant šiandienę Čekijos situaciją. Išties sunku būtų neutralia pavadinti NATO valstybę, kuri derasi su JAV dėl priešraketinio skydo komponentų (radarų) dislokavimo savo teritorijoje.

Oficialiai Čekijos ir JAV vyriausybių derybos buvo pradėtos 2007 m. kovo mėnesį ir tikimasi, kad savo galutinį sprendimą Praha paskelbs 2008 m. sausį. Bet dar anksčiau už oficialias derybas kilo aršūs debatai Čekijos visuomenėje. JAV priešraketinio skydo šalininkai ir priešininkai sulaužė jau ne vieną ietį, ginčydamiesi dėl galimų Čekijos sprendimo pasekmių. Sociologinės apklausos rodo, kad kol kas persvara yra priešininkų pusėje – sprendimui dislokuoti JAV radarų bazę Čekijoje nepritaria net du trečdaliai šalies gyventojų.

Čekijoje vykstanti diskusija yra įdomi tuo, kad stebėdami jos eigą Lietuvos politikai ir eiliniai piliečiai turi progą apmąstyti, o kaipgi reikėtų elgtis, jeigu JAV pasiūlytų dislokuoti priešraketinio skydo komponentus Lietuvoje. Priimant tokį svarbų sprendimą, būtina įvertinti daugybę faktorių.

Strateginis lygmuo

Sprendimą, kurį turi priimti Čekijos vyriausybė, galima drąsiai vertinti kaip strateginės reikšmės. Dislokuodama savo teritorijoje karinę bazę, skirtą apsiginti nuo branduolinio ginklo, Čekija automatiškai atsiranda branduolinių valstybių taktinėse schemose. Vienas iš bazės priešininkų argumentų ir yra tas, kad dislokavusi JAV bazę savo teritorijoje Čekija taptų potencialiu priešiškų branduolinių valstybių (taip pat ir teroristų) taikiniu.

Vaizdžiai tariant, Čekija dabar mindžikuoja ant slenksčio ir neapsisprendžia, ar verta įsivelti į didžiųjų pasaulio valstybių žaidimus. Priešraketinio skydo komponentai galbūt padės apsaugoti šalį (ir sąjungininkus) nuo branduolinių atakų. Bet kartu toks sprendimas neabejotinai užkraus čekams papildomą atsakomybę ir jie nebegalės išlikti mažąja valstybe, kurios priešai tiesiog nepastebi.

Bazės dislokavimo šalininkai mėgina įtikinti, kad šiandieniame pasaulyje Čekija ir taip negali jaustis visiškai saugi, nes bet kuri valstybė gali tapti neprognozuojamų branduolinių valstybių (Irano, Šiaurės Korėjos) ar tarptautinio terorizmo taikiniu. Tačiau tokia standartinė amerikiečių retorika Čekijos gyventojų neįtikina. 

Tarptautiniai santykiai

Sulaukusi iš amerikiečių pasiūlymo dėl priešraketinio skydo, Čekija atsidūrė mažiausiai tarp trijų ugnių: JAV, Rusijos ir ES. Bazės dislokavimo šalininkai tvirtina, kad Čekija turi puikų šansą sustiprinti partnerystę su JAV. Jie įsitikinę, kad bendradarbiavimas su amerikiečiais priešraketinės gynybos srityje suteiktų Čekijai išskirtines saugumo garantijas.

Bazės dislokavimo šalininkai netgi užsimena apie tam tikrą moralinę čekų skolą amerikiečiams: esą kaip tik JAV prezidentas Ronaldas Reaganas laimėjo šaltąjį karą ir išlaisvino Čekiją iš sovietinio jungo. Todėl dabar čekai turėtų irgi pademonstruoti draugiškumą.

Priešraketinio skydo priešininkai savo ruožtu nuogąstauja dėl galimos Rusijos reakcijos. Maskva juk ne kartą perspėjo, kad JAV planus dislokuoti priešraketinio skydo komponentus Vidurio Europoje laiko tiesiogine grėsme savo saugumo interesams, ir neatmetė galimybės imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.

Bazės dislokavimui nepritariantys čekai pabrėžia, kad Praha turėtų branginti gerus santykius su Maskva. Ilgą laiką po SSRS žlugimo Čekijos ir Rusijos santykiai buvo gana šalti. Bet maždaug nuo 2001 m. dvišaliai santykiai normalizavosi, o savotiškas lūžio taškas buvo tų metų spalį pasiektas susitarimas dėl SSRS skolos Čekijai grąžinimo. Kad įtampa mažėja, atrodo, liudijo ir 2006 m. kovą įvykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į Čekiją, kurio metu jis sensacingai pripažino, kad Rusija jaučia moralinę atsakomybę už sovietų nusikaltimus, padarytus Vidurio Europoje. Ir štai dabar, derėdamasi su JAV dėl radarų dislokavimo, Čekijos vyriausybė rizikuoja vėl grįžti prie konfrontacinių santykių su Rusija.

Tokius priešraketinio skydo priešininkų nuogąstavimus tarsi patvirtina ir aukščiausių Čekijos politikų elgesys. 2007 m. gegužę Brno vykusiame Rytų, Pietų ir Vidurio Europos šalių vadovų susitikime Čekijos premjeras nustebino visus ne itin diplomatišku atvirumu – pareiškė, kad priešraketinis skydas turėtų užbaigti Čekijos išsilaisvinimo nuo Rusijos procesą. Premjero žodžiai atskleidė, kad santykių tarp Prahos ir Maskvos atšilimas iš dalies tebuvo iliuzija, kad Čekijos elitas nepamiršo 1968 m. Prahos pavasario ir vis dar traktuoja Rusiją kaip grėsmę.

Negalima nepaminėti ir dar vieno svarbaus faktoriaus, turinčio įtaką Čekijos apsisprendimui. Tai – kitos NATO ir ES valstybės. Tarp jų derėtų išskirti Vokietiją, kuri tradiciškai vaidina svarbų vaidmenį Čekijos užsienio politikoje. Vos tik Rusijos politikai ir kariškiai pagrasino nutaikyti į Čekiją ir Lenkiją savo vidutinio nuotolio raketas, Vokietijos politinės partijos ėmė kritikuoti JAV planus dėl priešraketinio skydo komponentų dislokavimo Vidurio Europoje.

Bazės dislokavimo priešininkai iškart suskubo pritarti atsargiam vokiečių požiūriui. Tačiau projekto šalininkams toks Vokietijos elgesys pasirodė tarsi 1938 m. Miuncheno sąmokslo scenarijaus atkartojimas. Tik šįkart Vokietijai atiteko ne agresorės, o Čekiją išdavusios sąjungininkės vaidmuo. Vokietijos pademonstruotas nuolaidžiavimas rusams tik sustiprino dalies čekų įsitikinimą, kad vienintelis Čekijos saugumo garantas – kitapus Atlanto.

Vis dėlto neteisinga būtų teigti, kad Čekija yra linkusi ignoruoti savo partnerių Europoje nuomonę. Bazių dislokavimo šalininkai labai stengiasi įrodyti, kad JAV kuriamas priešraketinis skydas galėtų tapti bendru NATO projektu.

Vidaus politika

Būtinybė priimti sprendimą dėl JAV priešraketinio skydo komponentų dislokavimo Čekijoje yra nepageidaujama politinė našta trapiai centro dešiniųjų koalicinei vyriausybei. Ypač nelengva vyriausybei atremti oponentų kaltinimus, esą ji aukoja Čekijos suverenitetą. Opozicinės politinės jėgos nuolat kartoja visuomenei, kad JAV bazei greičiausiai bus taikomas eksteritorialumo principas, o išskirtinę teisę nuspausti raketos-perėmėjos paleidimo mygtuką turės ne Čekijos, o JAV prezidentas. Be to, pavojaus atveju JAV prezidentas neturėsiąs laiko net pasikonsultuoti su Čekijos vyriausybe.

Tiesa, tam tikras Čekijos politinio elitokonsensusas dėl priešraketinio skydo egzistuoja. Neformalios konsultacijos su JAV dėl radarų dislokavimo prasidėjo dar 2002 m., esant valdžioje kairiesiems – Čekijos socialdemokratų partijai. Ir tik vėliau, atsidūrę opozicijoje ir įvertinę visuomenės nuotaikas, socialdemokratai tapo atsargesni ir dabar pasisako už referendumą šiuo klausimu.

Priešraketinio skydo idėją remianti Pilietinės demokratijos partija kol kas sugeba įtikinti skydo nauda ir savo koalicijos partnerius – krikščionis demokratus bei žaliuosius, nors šie ir nėra tokie entuziastingi. Tačiau visuomenėje tvyrantis nepasitenkinimas stabilumo vyriausybei neprideda. Pastaruoju metu Čekijoje sklinda gandai, esą valdantieji tyčia vilkina derybas su JAV, tikėdamiesi, kad daugumą Kongrese laimėję demokratai atsisakys minties dislokuoti priešraketinio skydo komponentus Vidurio Europoje ir Čekijos vyriausybei nereikės priimti itin sunkaus ir politiškai rizikingo sprendimo.

Populistiniai argumentai

Debatuose dėl priešraketinio skydo pasitelkiami ne tik su Čekijos užsienio ir vidaus politika susiję argumentai. Tiek JAV bazės dislokavimo šalininkai, tiek priešininkai mėgina nokautuoti vieni kitus ir populistiniais argumentais.

Už priešraketinio skydo dislokavimą pasisakantys politikai ir visuomenės veikėjai mėgina įrodinėti, kad JAV radarų bazės įkūrimas Čekijos teritorijoje atneš šaliai ekonominės naudos. Tiesa, pagrįsti tokį teiginį jiems sekasi sunkiai. Todėl ekonominės naudos argumentas primena liūdnai pagarsėjusius kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių pažadus, kad verslininkai turės naudos iš tų šalių dalyvavimo Irako kare.

Nesugebėdami įtikinti piliečių ekonominės naudos pažadais, priešraketinio skydo šalininkai griebiasi ir bauginimo taktikos. Vienas iš populiaresnių tokio tipo argumentų – tai bevizis režimas su JAV. Teigiama, esą atmetusi amerikiečių pasiūlymą, Čekija neabejotinai atitolintų bevizio režimo perspektyvą. Originalumu sužibėjo ir Čekijos vicepremjeras Aleksandras Vondra, pareiškęs, kad atsisakymas priimti JAV radarų bazę vestų prie privalomosios karo tarnybos Čekijoje sugrąžinimo.

Priešraketinio skydo priešininkai taip pat nevengia populizmo. Pavyzdžiui, menininkai ir kiti panašūs karinių reikalų „ekspertai“ tiesioginiame televizijos eteryje gąsdina apokaliptiniais vaizdais, kaip ant Prahos krinta pašautos raketos su branduoline galvute nuolaužos. Ir net nesigilina į tai, kokia yra tikimybė, kad iš Lenkijos paleista raketa-perėmėja numuš priešo balistinę raketą atmosferoje, ir dar virš Čekijos teritorijos. Kitas vaizduotę audrinantis argumentas: JAV kariai nebaudžiami siautės Čekijoje, prievartaus moteris ir niokos aplinką.

Vis dėlto didžiausią poveikį čekams turi argumentai, užgaunantys jų laisvės troškimą. Akivaizdu, kad 1968 m. Prahos pavasario idealai Čekijoje vis dar gyvi, todėl JAV radarų bazės palyginimas su Sovietų armijos kariais turi didžiulį simbolinį krūvį. Tuo aktyviai naudojasi priešraketinio skydo priešininkai. Jie dažnai primena buvusio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo pažadą, duotą tautai 1989 m., kai šalį paliko paskutiniai sovietų kariai. Šiandien už JAV priešraketinį skydą agituojantis V. Havelas tuomet išdidžiai pareiškė, kad užsienio šalių kariai daugiau niekuomet nebus dislokuoti Čekijos žemėje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras