Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kur yra Lenkija?

Živilė Makauskienė
2007 10 13

Likus savaitei iki Lenkijos parlamento rinkimų, vis dar neaiškus nugalėtojas. Vieną dieną apklausos duoda pirmenybę valdančiajai Teisės ir Teisingumo (TiT) partijai, kitąkart - opozicinei Pilietinei Platformai (spalio 12-ą paskelbti apklausų duomenys rodo, kad TiT vėl pirmauja). Trečioji jėga - į rinkimus eksprezidento Aleksandro Kvasnievskio vedamas blokas „Kairė ir Demokratai“ turi maždaug pastovų penkiolikos procentų elektoratą.

Likusioms partijoms, tarp jų buvusioms TiT koalicijos partnerėms Savigynai ir Lenkijos Šeimų Lygai apklausos duoda nedaug vilčių įveikti penkių procentų barjerą. Todėl rinkiminės kovos taikinyje yra aštuoniolika, gal dvidešimt procentų rinkėjų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose, bet dar nežino, už ką balsuos. Nuo jų priklausys, ar TiT valdys savarankiškai , ar turės ieškoti partnerių koalicijai, o gal priešingai - teks užleisti vietą Pilietinei platformai.

Donaldui Tuskui ir jo vadovaujamai Pilietinei platformai šie rinkimai reiškia kovą už partijos ir jo kaip lyderio „būti ar nebūti“ dilemą, nes dar vienos kadencijos opozicijos suole partija gali neatlaikyti. Svyruojančius ir abejojančius rinkėjus partijos vilioja ne tiek programomis, kiek oponentams klijuojamomis etiketėmis.

Elitas, mokslinčiai ir paprasti žmonės

Prieš dvejus metus Jaroslavo Kaczynskio partijai laimėti padėjo nukaltas lozungas apie „solidarią“ (už kurios stovi Teisė ir Teisingumas), ir „liberalią“ ( kurią siūlo opozicinė Pilietinė Platforma) Lenkiją. Šioje rinkimų kampanijoje „solidarią“ visuomenę politikai suskirstė į „salonus“ ir „paprastus žmones“. TiT reiškiasi kaip „paprastų žmonių“ gynėja, ir duria pirštu į opozicinę Pilietinę Platformą, kuri, esą, atstovauja „salonų“ ar „elito“ interesams. Toks suskirstymas atitinka sociologinį partijų rinkėjų veidą – už TiT balsuoja mažesnių miestų, žemesnio išsilavinimo, vyresniojo amžiaus žmonės. Statistinis Pilietinės platformos rėmėjas –tai didmiesčių gyventojas, gaunantis aukštesnes pajamas ir turintis aukštesnįjį išsilavinimą.

Kaczynskio vyriausybės politiką kritikuojančius mokslo atstovus „trečiuoju dvyniu“ vadinamas seimo pirmininkas Ludwikas Dornas išvadino „mokslinčiais“. Tiesa, šis žodžio kišenėje neieškantis politikas nesenai savo tinklaraštyje parašė „mokslinčiams“ laišką, kviesdamas balsuoti už  brolių Kaczynskių partiją.

„Paslėpk močiutės pasą“

Politika įtakoja ir  šeimyninius santykius. Atlikta apklausa parodė, kad dvejose iš trijų Lenkijos šeimų politinės simpatijos ne tik kad nesutampa, bet dažnai kertasi. Jaunesnioji karta labiau linkusi pasitikėti Pilietine Platforma, senjorai dažniau palaiko Kaczynskių partiją, populistinę A.Leperio vadovaujamą Savigyną ar kraštutinių pažiūrų Lenkijos Šeimų Lygą. „Leperis gina mūsų žemę, Kaczynskiai gina Lenkiją nuo rusų ir vokiečių dominavimo“ - tokią nuomonę galima išgirsti iš TiT šalininkų.

Kova dėl balsų vyksta ir virtualioje erdvėje. Po Lenkiją keliauja sms žinutė „paslėpk močiutės pasą“. Tai aliuzija į vyresniosios „močiučių“ kartos politines simpatijas TiT partijai. Šį pokštą pasmerkė premjeras Jaroslavas Kaczynskis, pavadinęs jį pasikėsinimu į lenkų tautą.

Kur yra Lenkija?

- Lenkija yra čia, kur esame mes, - tokiais žodžiais į savo rėmėjus ir partijos narius kreipiasi Lenkijos premjeras J. Kaczynskis, skersai išilgai keliaudamas po šalį ir agituodamas balsuoti už Teisę ir teisingumą. Suprask: jeigu balsuoji už TiT, balsuoji  už Lenkiją.

Opozicinė Pilietinė platforma nelieka skolinga: „Balsuodami už Teisę ir teisingumą, renkatės Rytus, balsuodami už mus – Vakarus“. Suprask: balsuodami už Kaczynskius, tolstate nuo Vakarų Europos. 

Žūtbūtinėje kovoje Lenkijos šeimų lyga irgi griebėsi Kaczynskio  retorikos: „Lenkija yra čia: Silezijoje, Pamaryje. Čia yra Lenkija ir čia bus, gerai, kad šitai visi tie mulkiai žinotų“, sakė politikas ir pridūrė, kad turi omenyje ne tik valstybę, bet ir lenkų nuosavybę. Mat, į Pamarį ir Sileziją po karo atvyko daug lenkų iš rytų, ir jie įsikūrė iškeldintų vokiečių namuose ir sodybose.

„Stebint partijų rinkiminius klipus,  susidaro įspūdis, kad lenkai spalio 21-ąją rinks ne parlamentą, o šerifą, kad tądien vyks kova dėl gėrio ir blogio“, ironizuoja žurnalo „Polityka“ apžvalgininkas Klausas Bachmanas, ir pastebi, kad laimei, pagrindiniai Lenkijos klausimai, tiek vidaus, tiek užsienio, išspręsti jau senai.

Balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras