Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas laimi karą Čečėnijoje? (5)

Komentarai:

arvydas damijonaitis, 2011 10 16 18:33
Antiterorizmas“ – čečėnų masinių žudynių doktrina, Kremliaus valstybinis terorizmas
INFORMACIJA: Apie masines žudynes Rusijos išniekintoje Ičkerijoje "civilizuotas" pasaulis žino, bet, matomai, dar nepakankamai suvokia Kremliaus valstybinio terorizmo mastus ir grėsmes. Pavyzdžiui, vienoje DISCOVERY TV laidoje apie palydovines regos sistemas, diktorius "dalykiškai" taip komentavo pateikiamus vaizdus : "Matome miestą GROZNIJ prieš karą su Rusija. Kitoje palydovinėje nuotraukoje matome po karo su Rusija sugriauto iki pamatų GROZNIJ vaizdą, miestas nušluotas nuo žemės paviršiaus".
Putino Rusiją valdo buvę imperijos represinių NKVD,KGB struktūrų "kadrai". NKVD, KGB, "bolševikai" nužudė šimteriopai daugiau nekaltų žmonių nei hitlerinės Vokietijos naciai, todėl NKVD ,KGB, bolševikai kartais vadinami "raudonaisiais naciais“. Rudųjų nacių nusikaltimai įvardinti NIURNBERGO proceso metu . Šimteriopai didesni sovietinės imperinės Rusijos nusikaltimai neįvardinti teisme, todėl Putino Rusiją tebevaldo raudonieji naciai..Čečėnų masinių žudymų doktrina yra "Antiterorizmas". Nužudyta apie šimtas penkiasdešimt tūkstančių "teroristų" čečėnų, dvidešimt penki tūkstančiai "teroristų" čečėnų baisiose sąlygose šiuo metu kankinami Rusijos kalėjmuose. Kolaborantas Kadyrovas pasamdytas "užkasti" masinių čečėnų žudynių įrodymus.
Būtina plačiajai pasaulio visuomenei pateikti ir Lietuvos Prezidentūros nuomonę, apie valstybinį imperinės Rusijos terorizmą, masinių žudymų doktriną "ANTITERORIZMĄ". Ar ir toliau atsargiai "drebinsit kinkas"( Vincas Kudirka) dėl postų ir algos?

kitas, 2010 02 02 16:17
Kaip taip nera, kada dabartinis prezidentas Kadyrovas pats kovojo su federalais, pats buves chchenu banditu?

Rolandas Tucas, 2007 10 23 11:29
Ka gi, Rusijos laukia liudnoka ateitis. Siaures Kaukazo tautu naturalus priaugis zymiai didesnis nei etniniu rusu, kinu tautybes zmoniu sparciai gauseja Pietu Sibiro miestuose. Taip, globalizacija. Su visomis savo pasekmemis. Bet ir Rusijos liaudis labai klysta manydama, kad jega pavyks viska pakreipti palankesne etniniams rusams kryptimi. Tokie naivuoliai ir isirinko ta Putina. Paprasti rusai nesuvokia, kad sindieniniame pasaulyje kitados Rusijos caru bei sovietiniu diktatoriu vykdyta etniniu mazumu genocido politika jau nepavyks. Rusija pasaulio akyse nori atrodyti demokratiska, zmogaus teises gerbiancia salimi. Sunkiai jai tai sekasi daryti. Tarptautines zmogaus teisiu gynymo organizacijos priekaistauja Rusijai uz zmogaus teisium padeti S.Kaukaze ir visoje Rusijoje. Taigi, tarsi situacija be iseities.
Visgi yra siokia tokia, gal ir ne ideali, iseitis. Rusams deretu atsisakyti sovinistines didziarusiskos politikos, atsisakyti taip brangiai kainuojanciu pastangu islaikyti savo sudetyje nepaklusnias kolonijas. Baikit kara Kaukaze, suteikit nepriklausomybe Cecenijai, kitoms S.Kaukazo salims, Tuvai (iki 1944 m. buvo formaliai nepriklausoma salis), tatarstanui ir pan. Gal visgi tada bent jau dalis cecenu grys namo. Beje, ir nauju migrantu srautus bus lengviau reguliuoti. Juk pastarieji jau bus uzsenio salies pilieciai...
O dabar argi uzdrausi "Rusijos pilieciams" cecenams (ir kitiems iseiviams is S.Kaukazo) gyventi kur nori?
Taigi, noreciau kad Rusijos valdzia, jos inteligentija, eiliniai zmones tai pagaliau suprastu. Suprastu, kad savaja sovinistine politika jie zudo patys save, stumia i prazuti pacia Rusija. Cia neverta kalbeti apie tukstantines rusu kareiviu aukas, psichologiskai ir fiziskai suluosintus zmones, neverta kalbeti apie milijardines islaidas karo kompanijai ir visuomenes saugumui salies gilumoje... Yra dar rimtesni, demografiniai pokyciai. Tad ir mums, lietuviams, butu zymiai mieliau, jai kaiminysteje gyventu demokratiski rusai, nei karingi karstakosiai cecenai...
p.s.palaikau ne tik rusijos okupuotu krastu laisves siekius. Noreciau, kad ir gruzinai, moldavai, serbai ir kt. atsisakytu savu kvailu ambiciju ir leistu sukurti nepriklauomas salis abchazijai, P.osetijai, Karabachui, Padniestrei, S.Kiprui, Kurdistanui ir pan. vakary salys primirsi TAUTU APSISPRENDIMO TEISE. ir siandien tokias nepripazintas ar okupuotas salis nuosekliai gina tik tokios tarptautines organizacijos, kaip UNPO (unpo.org)
Rolandas Tucas
Rolandas Tucas

vienpusis, 2007 10 15 11:37
"Formaliai ją valdo Maskvos statytinis Ramzanas Kadyrovas, kurį Kremlius iškilmingai vadina „prezidentu“, nors jokių tarptautinės bendruomenės pripažintų rinkimų, įteisinančių šį skambų titulą, nebuvo." Reiketu zinoti, kad dabartine Rusijos politika Cecenijoje pripazista Pasaulio islamo konferencija, kas yra labai svarbu rusijai. Be to, grobia ir zudo zmones cecenjoje dazniau kadyrovo kariai, o ne federalai. Pagaliau, kovotoju su Kadyrovu tarpe kruva tokiu pat bandidutu, samdiniu ir kito slamsto, kurie irgi grobia zmones ir galvas pjauna. Tad nereiketu cia aiskint apie intelegentus su automatais, o rasyt visa tiesa, kaip yra.

tas, 2007 10 15 10:55
kad tarp tu pasipriesinimo kovotuju jau ir nera su kuo deretis nes maschadovas jau seniai nuzudytas, ta gal reikejo pamineti

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras