Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  V.Socoras: Rusijai sunku elgtis kitaip, nes ji yra Rusija

Eglė Digrytė, www.DELFI.lt
2007 10 15

Rusija ateityje toliau demonstruos raumenis Baltijos šalims: kels rusų mažumos teisių klausimą, galbūt dislokuos karius Kaliningrade ar pažeidinės oro erdvę, įsitikinęs buvusių sovietinių valstybių ekspertas Vladimiras Socoras. Jis apgailestauja, kad Rusijai išliekant vienu svarbiausių žaidėjų energetikoje, nepriklausomybės nuo šios šalies siekiančioms Europos valstybėms sunkiai sekasi rasti bendrą poziciją.

Todėl V. Socoras teigia karštai remiantis kai kurių Lietuvos politikų norą pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus darbą, nors dėl to sutarta mūsų stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje. Pagal dokumentą, reaktorius turėtų būti išjungtas iki 2009 metų.

– Per anksti uždaryti antrą reaktorių. Visiškai remiu Lietuvos norą pratęsti jo veiklą, kol bus rasti kiti elektros energijos šaltiniai, - prieš kelias dienas dalyvaudamas Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje DELFI sakė V. Socoras.

– Mes juk Stojimo sutartyje įsipareigojome uždaryti elektrinę. Manote, kad reikėtų Briuselio prašyti ją pakeisti?

– Remiu lietuvius, kurie garsiai kelia šį klausimą.

– Nuolat pabrėžiama, kad Europai būtina užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, tačiau, pavyzdžiui, Vokietija ne kartą laikėsi kitokios pozicijos, buvęs šios šalies kancleris Gerhardas Schroederis net tapo dujotiekį Baltijos jūros dugnu tiesiančios kompanijos „Nord Stream” valdybos pirmininku. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy vietoj energetinio saugumo konferencijos Vilniuje pasirinko vizitą į Maskvą.

– Kalbėjimo vienu balsu tikslas nėra pats kalbėjimas. Reikia kalbėti teisingai apie teisingą politiką. Nereikia šalių bausti už tai, kad jos gina savo interesus. ES yra valstybių, kurios turi savo interesų, sąjunga. Jei kai kurios valstybės turi individualių, gyvybiškai svarbių interesų, kurie neprieštarauja kitų šalių interesams, jos neturėtų būti baudžiamos.

– Ar jums panašu, kad Vokietija kalbėtų teisingu balsu apie teisingus dalykus?

– Anaiptol. Ji kalba visiškai neteisingai. Negirdžiu, kad Vokietija kalbėtų vieningu balsu, ji kalba neteisingai, advokatauja neteisingai politikai.

– O kaip Jums skamba kitų ES narių choras? Ar jis pakankamai darnus?

– Priklauso nuo dalyko. Dialogas apie energetiką yra toli nuo kalbėjimo vienu balsu. Jame girdėti ne tik atskirų valstybių, bet ir didžiųjų kompanijų balsai. Šios sudaro dvišalius susitarimus su Rusija – kartais visiškai prieštaraudamos kitų kompanijų interesams, kartais tikėdamosi palankesnių sąlygų kitų ES narių sąskaita.

Sakykime, į Vilniaus konferenciją buvo pakviesti „Nord Stream“ ir „Statoil“ atstovai, bet jie neatvyko. Mat tikėdamiesi gauti Shtokman (didžiulio dujų telkinio Barenco jūroje – DELFI) vystymo projektą valdysiančios kompanijos akcijų, pabijojo nuvilti rusus. Tai tik parodo, kad Europa yra smarkiai susišaldžiusi.

Neteisinga galvoti apie Europos ir Rusijos santykius kaip apie energijos pirkėjo ir pardavėjo bendravimą, apie dvišalę priklausomybę. Nėra jokios dvišalės nepriklausomybės. Mes esame priklausomi nuo Rusijos. Dvišalė priklausomybė būtų, jei Europa būtų vienintelis pirkėjas, tačiau taip nėra. Yra daugybė atskirų pirkėjų – valstybių ir privačių kompanijų, kurios turi savų interesų ir kovoja viena su kita.

– Dujų tiekimas iš Rusijos gali nutrūkti ne tik dėl Kremliaus politikos, bet ir dėl nuo žmogaus nepriklausančių priežasčių. Pavyzdžiui, netolimoje ateityje jos gali tiesiog pasibaigti. Ar ES tam pasirengusi?

– Iš tiesų nežinome, kokie yra gamtinių išteklių resursai. Yra tik neįrodytų geologų samprotavimų ir teorijų, kad giliai žemėje esama didžiulių naftos ir dujų telkinių. Jei ištekliai, apie kuriuos mes šiandien žinome, pasibaigs, išgauti tuos giliuosius bus labai brangu. Europa turėtų tam rengtis ir ruošti technologiją dujų išgavimui iš gilesnių gelmių.

– Kokių veiksmų iš Rusijos galima tikėtis ateityje Lietuvos ir kitų buvusių Rytų bloko šalių atžvilgiu?

– Kelerius artimiausius metus Rusija toliau darys tai, ką darė iki šiol, pavyzdžiui, kels, ir dar aktyviau, vadinamąjį Latvijoje ir Estijoje gyvenančių rusų klausimą. Gali siūlyti didžiulį dujų, naftos, suskystintų tranzitą Baltijos jūra.

Jei išsilaikys dabartinės tendencijos, jei Rusija kasmet taps vis turtingesnė, o JAV ir toliau destruktyviai elgsis kituose pasaulio regionuose, Rusija gali tapti bjauresnė. Pavyzdžiui, žlugus Sutarčiai dėl įprastinės ginkluotės Europoje ji gali dislokuoti karius Kaliningrade. Arba padidinti laivyną Baltijos jūroje.

Gali padaryti tą patį, ką padarė Gruzijoje, pažeisdama oro erdvę. Rusija nemėtys bombų, neatidengs ugnies, tiesiog parodys, kas iš tiesų yra bosas. Nesakau, kad jie tikrai tam ryšis, bet jie gali tai padaryti. Tiesiog reikia būti tam pasiruošus.

Jei kas nors panašaus atsitiks, turime išlikti ramūs, vadovautis Gruzijos, kuri sutiko spaudimą labai efektyviu ir garbingu būdu, pavyzdžiu. Gruzija yra puikus pavyzdys, kaip reikėtų reaguoti. Nedidelė, pažeidžiama, silpna šalis, kuri nuolat jaučia grėsmę iš Rusijos. Tai pasireiškia ne tik Gruzijos teritorijoje dislokuotais Rusijos kariais, oro erdvės pažeidimais, bet ir prekių embargu ar transporto blokada.

Baltijos šalims tai negresia – jos yra ES narės, o Gruzija – ne. Baltijos šalių situacija yra paprastesnė ir lengvesnė. Bet tik pažiūrėkite, kaip Gruzija, nebūdama Bendrijos nare, puikiai su tuo tvarkosi. Vadinasi, Baltijos šalys taip pat susitvarkytų.

Rusija ir toliau darys, ką daro, tiesiog dėl to, kad ji yra Rusija. Jie nežino nieko kito.

– Kokį receptą, kuris padėtų sumažinti energetinę, ekonominę, kultūrinę ir kitokią priklausomybę nuo Rusijos, pasiūlytumėte Lietuvai?

– Manau, kad Lietuva jau laikosi visiškai teisingos krypties. Pavyzdžiui, energetikos politika. Ji nuostabi, galiu tik paploti. Energetikos politika yra iniciatyvi ir, atsižvelgiant į jūsų šalies dydį bei gyventojų skaičių, itin aktyvi. Lietuvos vaidmuo yra ryškus – to negalima pasakyti apie daugelį vidutinio dydžio valstybių.

Klausiate apie kultūrą. Ji labai traukia dėmesį. ES dabar madingas daugiakultūriškumas. Nenorėčiau, kad Baltijos šalys darytųsi daugiakultūrės. Nepatariu to daryti. Patarčiau išlaikyti savo tautinį identitetą ir neleisčiau Lietuvai, Latvijai bei Estijai tapti daugiakultūrėmis bei daugiatautėmis.

– Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė turintis planų tapti parlamentaru, o gal net premjeru. Ar, Jūsų manymu, tai jau galutinis V. Putino apsisprendimas?

– V. Putinas yra labai lankstus taktikas. Rusijos politikai ir visuomenės veikėjai dėl savo agresyvios retorikos kartais gali atrodyti sustabarėję. Iš tikrųjų jie yra pakankamai lankstūs, o to yra išmokę KGB mokykloje. Čia jie buvo išmokyti būti labai lanksčiais ir savo taktiką taikyti prie situacijos.

Iš V. Putino galima tikėtis bet kokių žingsnių, kurie mus nustebins. Jis nuolat pažeria siurprizų – tiek energetikos politikoje, tiek kitose srityse. Taigi paskelbtas V. Putino apsisprendimas gali būti dar ne paskutinis.

Manau, ne taip svarbu, ar jis taps premjeru, ar paskirs naują prezidentą, bet vėliau užims jo vietą, ar paskutiniu momentu nuspręs pats kandidatuoti trečiai kadencijai. Žiūrėkime į realų valdžios išdėstymą. Dabar valdžia yra sutelkta V. Putino rankose. 2008 metais jis gali išlaikyti aukščiausią valdžią, bet dar nėra tuo tikras. Reikėtų pažvelgti į jėgų išsidėstymą Kremliuje: kokios grupuotės kuriuos valdžios sluoksnius ir kokią pramonės šaką – naftą, dujas ir metalą, kokią kompaniją kontroliuoja. Tai būtų svarbiausia.

Vladimiras Socoras yra tarptautiniu mastu pripažintas buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas, Vašingtone veikiančio Džeimstauno fondo vyresnysis bendradarbis. Savo įžvalgomis jis nuo 1995-ųjų kasdien dalijasi interneto leidinyje „Eurasia Daily Monitor“, o nuo 2000-ųjų nuolat rašo komentarus „The Wall Street Journal“ Europai skirtoje versijoje.

Ekspertas analizuoja Rusijos ir vakarų šalių politiką Eurazijoje, daugiausia dėmesio skirdamas regiono saugumui, energetikai, šalių skilimo sukeltiems etniniams konfliktams, su NATO susijusiems pokyčiams.

V. Socoras nuolat kviečiamas skaityti pranešimus JAV ir Europos politikai skirtose konferencijose ir politiniuose institutuose, taip pat yra NATO Gynybos koledžo ir Harvardo universiteto Nacionalinio saugumo – Juodosios jūros saugumo programos kviestinis lektorius.

Analitikas gimė Bukarešte, kur universitete gavo istorijos bakalauro diplomą. Vėliau Kolumbijos universitete jis baigė Rytų Europos istorijos magistro studijas. 1983-1994 metais jis buvo Miunchene įsikūrusio radijo stoties „Laisvoji Europa“/„Laisvės radijas“ tyrimų instituto analitiku.

Vėliau V. Socoras dirbo Džeimstauno fonde bei Strateginių ir politinių studijų institute Vašingtone. JAV pilietybę turintis V. Socoras šiuo metu gyvena Miunchene.

V. Socoras kritikuoja Rusijos prezidento V. Putino politiką buvusių sovietinių šalių atžvilgiu ir įšaldytus konfliktus, daugiausia – Padnestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras