Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  NVS ateitis - SSRS vaiduoklio prikėlimas (2)

Aidanas Praleika, apżvalgininkas
2007 10 20

Vykdydama "skaldyk ir valdyk" politiką Europoje, Rusija tuo pat metu stiprina sąjungą su buvusiomis Azijos sovietinėmis respublikomis.

NVS vadovų susitikimas Tadžikistano sostinėje sukėlė pagyrų audrą Rusijos spaudoje. Dušanbėje vienu metu įvyko 3 formatų derybos: Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Eurazijos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (EurAzES) ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Galima pridėti ir ketvirtąją - Muitų sąjungą.

Vadovaus buvęs žvalgas

NVS yra jau daugelį metų veikianti organizacija, sukurta kaip SSRS pakaitalas. Pastaraisiais metais Rusija ėmėsi stiprinti NVS narių tarpusavio integraciją, o tiksliau - šių šalių ryšius su Rusija ir priklausomybę nuo jos. Pasak pačių rusų, vienas didžiausių pastarojo susitikimo laimėjimų - tokių NVS šalių kaip Azerbaidžanas, Ukraina, Moldova pritarimas senai Vladimiro Putino idėjai, kad NVS turi būti reformuota. Tiksliai nėra aišku, kaip atrodys atsinaujinusi sąjunga, bet akivaizdu, kad Rusijos vadovaujančios pozicijos tik stiprės.

Patikėti tokio svarbaus proceso kontrolę kuriam nors Vidurio Azijos politikui Rusija nė nemanė. Regis, V.Putinas taip rimtai vertina projektą, kad nauju NVS vykdomuoju sekretoriumi prastūmė Sergejų Lebedevą, kuris vos prieš kelias dienas iki Dušanbės susitikimo dar vadovavo Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybai. Jo kandidatūrai pritarė visi susitikimo dalyviai, o tai Rusijoje buvo įvertinta kaip baimės protrūkis, neva "štai kiek daug S.Lebedevas žino apie visus NVS vadovus, kad nė vienas nedrįsta jam prieštarauti."

Ekonominė sąjunga su politine potekste

Prie EurAzES (jos pagrindą sudaro Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija) šiemet prisijungė Uzbekistanas. Organizacija žavinga tuo, kad jos nariai balsų kvotą gauna pagal savo "svorį". Nenuostabu, kad Rusija turi daugiau kaip 50 proc. balsų. Kitaip tariant, Rusija - 1 balsas, o Baltarusija ir Kazachstanas - po pusę balso. Štai toks lygiateisis ekonominis bendradarbiavimas.

Be to, minėtos 3 šalys aplenkė kitas NVS valstybes ir pradėjo sovietinio masto integracijos etapą - Muitų sąjungą. Niekas Rusijoje neslepia, kad EurAzES yra ne tik ekonominė, bet ir politinė organizacija. Be bendrų ir gerai suderintų politinių pozicijų, jokios muitų sąjungos nebūtų įmanomos.

Politinį EurAzES atspalvį stiprina ir jos narių dialogas su Ukraina, kuri nėra sąjungos narė. Ukraina ilgai svarstė galimybę prisidėti, bet šįkart jai aiškiai pasakyta, kad traukinys jau išvažiavo, o "Ukraina liko pavėlavusi keleivė stotyje". Toks arogantiškas tonas labai nudžiugino Rusijos ekspertus, kurie paskelbė, kad Ukraina pelnytai nubausta už flirtą su Vakarais.

Azijos atsvara NATO

Daugiausiai pasididžiavimo Rusijai kelia jau 15 metų veikianti karinė organizacija KSSO. Po Dušanbės susitikimo ji dar labiau konsolidavosi ir visiškai atvirai deklaruoja savo, kaip atsvaros NATO, vaidmenį. Tačiau tai perdėta, nes Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų karinis potencialas, švelniai tariant, nusileidžia NATO. Toks vaidmuo labiau tinka Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO), vis labiau primenančiai karinį bloką. Tačiau tai kitas reikalas, nes ŠBO priklauso Kinija, o ji, nepaisant įvairių reveransų, greičiau yra Rusijos konkurentė, o ne sąjungininkė, ypač karinėje srityje. Po pastarojo ŠBO vadovų susitikimo, kuriame deklaruota "nesugriaunama draugystė", Kinija prie Rusijos sienų surengė didžiulius karinius mokymus. Net ir "sąjungininkės" Rusijos kariniai ekspertai turėjo pripažinti, kad per juos Kinijos kariai mokėsi tik puolamųjų veiksmų.

Iki šiol KSSO Rusijai buvo naudinga tuo, kad leido išlaikyti savo karinius kontingentus kai kuriose posovietinėse šalyse. Per šį susitikimą nuspręsta plėtoti KSSO veiksmus taikdariškose misijose už šių šalių ribų. Tai dar vienas Rusijos laimėjimas. KSSO suteiks daugiatautiškumo aureolę "taikdariškoms" Rusijos misijoms Kaukaze, Padniestrėje ir kitur.

Atsiskleidė ir kai kurie ekonominiai Rusijos interesai KSSO. V.Putinas netikėtai sužibėjo gerumu ir pareiškė, kad KSSO šalys galės rusišką ginkluotę pirkti vidinėmis Rusijos kainomis. Ši deklaracija buvo pristatyta taip, kad Rusijai teko vos ne karinės labdaros organizacijos vaidmuo. Iš tikrųjų viskas paprasčiau - KSSO šalys iš esmės įsipareigojo toliau pirkti rusiškus ginklus, o Rusija gali būti rami, nes jos rinkos neužims JAV ar kitos konkurentės.

SSRS vaiduoklis

NVS vadovai Tadžikistane pareiškė, kad svarbiausias NVS uždavinys - ilgam suformuoti integruotą ekonominę ir politinę sąjungą. Nieko neprimena? Primena SSRS. Tikriausiai NVS niekada nebus taip stipriai "integruota" kaip sovietinė imperija, bet organizacijos geografinis arealas ir jos vadovų deklaruojami tikslai neleidžia abejoti - Rusija mėgina prikelti SSRS vaiduoklį, kad vėl galėtų užimti "vyresniojo brolio" vietą tarp posovietinių valstybių.

Tokia politika logiška ir nuosekli. Vykdydama "skaldyk ir valdyk" politiką Europoje Rusija tuo pat metu stiprina sąjungą su buvusiomis Azijos sovietinėmis respublikomis. Bendraudama su ES Maskva teikia pirmenybę dvišaliams ryšiams. Taip buvo derantis dėl energetikos projektų, pavyzdžiui, su Graikija, Rumunija, Bulgarija. Taip buvo ir siekiant sustiprinti politinius ryšius, kai ES pirmininkavo Vokietija. Dabar Rusija skiria kur kas daugiau dėmesio Prancūzijai, pradėsiančiai pirmininkauti 2008 metais. Rytuose kuriami įvairiausi daugiašaliai formatai, kurie puikiausiai atitinka vieną pagrindinių Rusijos siekių - tapti "Eurazijos civilizacijos" (kad ir ką tai reikštų) centru.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras