Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Vilniaus energetinio saugumo forumas: Vakarai giria, Rusija menkina (1)

2007 10 17

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko tarptautinė Energetikos saugumo konferencija, kurioje dalyvavo keliasdešimties valstybių atstovai. Primename, kad konferencijos metu buvo pasirašytas penkių valstybių susitarimas dėl naftotiekio, sujungiančio Juodosios ir Baltijos jūrų regionus tiesimo. Deguto šaukštu tapo tai, kad Lietuvai nepavyko pasirašyti su Lenkija labai svarbių sutarčių dėl elektros tinklo ir naujos atominės elektrinės statybos.

Ar konferencija buvo sėkminga? Mūsų įsitikinimu, verta bent bendrais bruožais aptarti, kaip į Vilniaus susitikimą bei jo rezultatus reagavo užsienio žiniasklaidos priemonės.

Lietuvos Prezidentas įrodė esąs gabus derybininkas

Valdo Adamkaus pavardė visose pranešimuose apie Vilniaus forumo eigą mirga ne vien dėl to, kad jis buvo vienas iš pagrindinių organizatorių. Užsienio žiniasklaidos dėmesį patraukė pirmiausia tai, kokią kryptį forumui suteikė Lietuvos Prezidento kalba, joje išsakyti teiginiai apie ES energetikos politiką.

Praktiškai kiekviename pranešime apie forumą minimi Adamkaus žodžiai, jog tiek Europai reikia Rusijos, tiek Rusijai Europos, taip pat raginimas Europos Sąjungai sutarti dėl bendros energetikos politikos ir kritiški pastebėjimai, apie tas Europos valstybes, kurios numoja ranka į bendrus ES interesus ir formuoja dvišalius santykius su Rusija energetikos srityje.

Beje, Vakarų spauda apie Lietuvos Prezidento vaidmenį forumo metu rašo akivaizdžiai palankiai (pavyzdžiui, Frankfurter Allgemeine Zeitung, Die Welt, The Financial Times, The Herald Tribune), o Rusijos laikraščiai ir internetiniai leidiniai („Izvestija“, „Kommersant“, Regnum.ru, Strana.ru) ironiškai ar piktai. O štai „The Baltic Times“ žurnalistas Mike Collier pabrėžia, kad: „Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus dar kartą atskleidė savo derybinius įgūdžius“.

Apie Adamkaus pozityvų vaidmenį praneša ir Latvijos bei Ukrainos leidiniai.

Latviai apgailestauja, jog lietuviai įtikino į Lenkiją

Nepaisant pagyrų Lietuvos Prezidentui, praktiškai visi forumo eigą ir rezultatus aprašę leidiniai sutaria, jog sunku vienareikšmiškai vertinti, ar susitikimas pateisino jo dalyvių lūkesčius. Verta dėmesio tai,kaip skiriasi akcentai pranešimuose.

Štai Latvijoje leidžiamas „Biznes&Baltija“ dramatiškai skelbia apie sudužusių vilčių dieną Vilniuje.

„Energetikos forume Vilniuje vietoje numatytų pasirašyti kelių esminių susitarimų, viskas iš karto nukrypo nuo planuoto scenarijaus: broliai lenkai susipyko su broliais pabaltijiečiais", – teigiama leidinyje. Apskritai bendras įspūdis, kad latviams kur kas labiau rūpėjo ne sutartis dėl naftotiekio, kiek naujos atominės elektrinės projektas. Latvijos žurnalistai apgailestauja, kad Lietuva nesuprantamai atkakliai laikosi įsikibusi Lenkijos ir tai griauna perspektyvų procesą. Kaip pabrėžia „Telegraf“, Lenkija įžūliai įlindo į Baltijos valstybių projektą ir viską sujaukė. Esą Latvija neturėtų taikstytis, kad jų dalis projekte per trumpą laiką sumažėjo net 11 nuošimčių.

Apie tai, kad Lietuva turėtų permąstyti savo poziciją, tvirtina ir Latvijos premjeras bei prezidentas.

Baltarusiai stebi ir nori aktyvesnio Baltarusijos įsitraukimo

Baltarusijos informacijos agentūros gana nemažai dėmesio skyrė Vilniaus forumui. Jų pranešimuose vyrauja aprašomasis stilius. Taip pat čia keliamas klausimas: ar Baltarusija negalėtų aktyviau dalyvauti alternatyvos nuo Rusijos teikiamos energijos paieškų procese?

Kita vertus, ne Baltarusijos, bet Rusijos žiniasklaidoje aktyviausiai svarstomas klausimas, ar Baltarusija galėtų pakeisti Lenkiją naujos atominės elektrinės statybos procese. Nors cituojamas Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas, kad tokia alternatyva nėra svarstoma, tačiau apeliuojama į forume dalyvavusius JAV ekspertus, kurie teigia, jog esą Baltarusija yra viena iš realiausių strateginių partnerių, galvojant apie alternatyvas Rusijos energetikai.

Ukrainoje forumo rezultatai vertinami nevienareikšmiškai

Ukrainos agentūros atkreipia dėmesį, kad Viktoras Juščenka pasiūlė Adamkui glaimą Ukrainos dalyvavimą naujos atominės elektrinės statybos projekte. Taip pat cituojami Lietuvos Prezidento žodžiai, kad rinkimai Ukrainoje buvo demokratiški ir teisingi.

Pabrėžiama, jog Ukraina pasiryžusi eksportuoti energijos išteklius į Baltijos valstybes, ji suinteresuota, kad būtų formuojamas naujas energetinis tiltas Kaspijos, Juodosios ir Baltijos jūrų regionuose. Kita vertus, apgailestaujama, jog Juščenkai nepavyko įtikinti kitų valstybių peržiūrėti planuojamų energetinių trasų maršrutus, labiau atsižvelgiant į Ukrainos interesus.

Vėlgi įdomu, kaip akcentus šiais klausimais dėlioja Rusijos leidiniai.

Tradiciškai Baltijos valstybėms ir Vakarams apskritai priešiškas Regnum.ru pabrėžia, kad forumas nepateisino Ukrainos lūkesčių, kartu cituoja Viktoro Juščenkos žodžius apie istorinę forumo reikšmę. Regis, rusų leidinys stengiasi sudaryti įspūdį, jog Juščenka, apžavėtas Vakarų, nesuvokia tikrųjų savo šalies žmonių interesų. Kita vertus, cituojamas ir ukrainietis ekspertas, kuris rezervuotai vertina Vilniaus forumą ir vadina jį neišsikildžiusių vilčių susitikimu.

Rusijos žiniasklaida Vilniaus forumą vertina ironiškai

Pasak Rusijoje leidžiamo dienraščio „Izvestia“, Lenkija atsuko Lietuvai „energetinę“ nugarą. Šio dienraščio straipsnyje pikdžiūgaujama: „Jei sutartis su Lenkija taip ir nebus pasirašyta, tai Lietuvai teks pamąstyti, ar ne per daug išlaidų kainavo konferencija“. Ji, pasak „Izvestia“, kainavo 450 tūkstačius eurų ir baigėsi tik simboliniais parašais po eiline deklaracija.

Taip pat ir Rusijos informacijos agentūros neslepia ironijos, jog esą į Vilnių beveik 20 valstybių vadovai susirinko tik dėl vieno tikslo – pakritikuoti Rusijos energetinę politiką. Ypač kritiškas Rusijai, Rusijos žiniasklaidos teigimu, Lietuvos Prezidentas. Jis esą darė viską, kad įtikintų visus dalyvius Rusijos grėsme. Jam talkino JAV ekspertai, kurie Rusiją vaizdavo kaip monstrą, kuriam būtina duoti atkirtį. Pasak kaliningrad.ru, energetinis forumas tapo antirusišku šou, kuriam pirmu smuiku grojo JAV atstovai.

Rusijos žiniasklaida pabrėžia, jog forumą ignoravo Prancūzijos prezidentas ir JAV valstybės sekretorė, kad pasirašytas abejotinos vertės susitarimas dėl naftotiekio. Jo abejotiną vertę rodo tai, kad susitarimas nesugundė Kazachijos prezidento, o Azerbaidžiano ir Ukrainos vadovų tvirtinimai, jog šios valstybės sugebės užtikrinti pakankamą žaliavų tiekimą, rusams neatrodo įtikinami.

Šiaip jau Rusijos žiniasklaidoje nemėgstamas Lenkijos prezidentas išvengia kritikos porcijos. Veikiausiai už tai, kad jo atsisakymas pasirašyti sutartis su Lietuva, regis, labai pradžiugino Rusijos žurnalistus. Svarbiausiais „blogiečiais“ Rusijoje žiniasklaidoje tapo JAV ekspertai ir trys prezidentai: Valdas Adamkus, Viktoras Juščenka ir Ilhamas Alijevas. Pastarojo pozicija, jog Azerbaidžianas turi pakankamai resursų bent 15 metų užtikrinti Sarmatijos naftotiekiui žaliavą, suvokiama kaip rimtas smūgis Rusijos interesams. Todėl nevengiama ironiškų pastebėjimų, jog vakariečiams pavyko prisivilioti pas save Azerbaidžianą.

Rusijos žiniasklaidoje neliko nepastebėtas ir Seimo nario Juliaus Veselkos reikalavimas pratęsti Ignalinos AE darbą, kuris esą labai sunervino ES pareigūnus. Vyraujantis motyvas Rusijos žiniasklaidoje: fiksuoti kiekvieną tikrą ar tariamą forumo sunkumą ir sumenkinti, pašiepti pasiektus rezultatus.

Lenkija susirūpinusi savo valdžios sprendimais

Lenkijos žiniasklaida gana daug rašė apie Vilniaus forumą. Natūralu, kad daugiausia Lenkijos žurnalistus domino Lenkijos prezidento pozicija ir Lenkijos - Lietuvos santykiai. Štai „Gazeta Wyborza“ pranešė, jog šalių santykiai pasiekė įtampos viršūnę, kad Lenkija priartėjo prie naftos iš Azerbaidžiano, bet nutolo nuo Ignalinos. Šis dienraštis bandė aiškintis: kodėl Lenkija kovoja dėl didesnės energijos dalies? Pateikiamas paaiškinimas, kad Lenkija nori garantijų, jog atgaus investuotus pinigus. Taip pat lenkų žurnalistai citavo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje Antano Valionio žodžius: „Jeigu nebus pasirašyta sutartis dėl energetikos tilto, tai sukels Lietuvos ir Lenkijos santykių krizę“. Panašu, jog didžioji dauguma Lenkijos žurnalistų nerimauja dėl galimų dvišalių santykių pablogėjimo. Kita vertus, „Rzeczpospolita“ pateikia versiją, kad Lenkija būgštauja, jog energetikos tiltu gali pasinaudoti Lietuvos privačios bendrovės, dalyvausiančios atominės elektrinės statyboje, perpardavinėjant elektros energiją Europos rinkai.

Lenkijos žurnalistai taip pat kalbino ekspertus, kurie išreiškė abejonių dėl komercinio Sarmatijos naftotiekio aspekto. Esą būtent komercinis nepatrauklumas buvo svarbiausia priežastis, kodėl iki pat pasirašymo nebuvo aišku, ką nuspręs forumo dalyviai. Kita vertus, pavyzdžiui, Pawelas Niewada Lenkijos informacijos agentūrai pareiškė, kad naftotiekio statybos idėja yra teisinga ir perspektyvi.

Bendra tendencija – gerai, jog pasirašyta sutartis dėl naftotiekio. Gaila, kad nepavyko pasirašyti dvišalių Lietuvos ir Lenkijos sutarčių, tačiau nereikia dramatizuoti situacijos.

Vakarų Europos žiniasklaida forumą vertina palankiai

Reuters agentūra, pranešdama apie Vilniaus forumą, dar kartą priminė Lietuvos problemas santykiuose su Rusija, t.y. pastarosios nenorą sutaisyti „Družbos“ trasą. Cituojamas Valdas Adamkus, kuris esą jau prarado viltį, kad ši trasa kada nors bus suremontuota. Taip pat cituojamas eurokomisaras Andris Piebalgs, kuris žada artimiausiu metu dar kartą pabandyti įtikinti Rusiją išspręsti šią problemą.

Reuters taip pat daug dėmesio skiria Viktoro Juščenkos tvirtai pozicijai, kad Ukraina visokeriopai padės Europai, tiekdama naftą ir elektrą.

The Associated Press pabrėžia rusų politikų nenorą, ignoravimą dalyvauti konferencijoje, na, o France Presse daugiausia akcentuoja Valdo Adamkaus raginimą kurti bendrą ES energetikos politiką ir atsisakyti dvišalių žaidimų.

Dienraštis „The Financial Times“ cituoja forumo dalyvių žodžius, kad Vilniuje pasiektas istorinis sutarimas. Taip pat akcentuojama, kad būtent Lietuva aktyviausiai bando ieškoti alternatyvos priklausomybei nuo Rusijos energijos.

Prancūzijoje leidžiamas „Le Figaro“ atpasakoja forumo eigą ir pasakoja skaitytojams, kad „Mažeikių nafta“ yra vienintelė Baltijos šalių naftos perdirbimo įmonė. Ji praranda pinigus nuo praėjusių metų, kai Maskva, nepatenkinta šios įmonės pardavimu Lenkijos, o ne Rusijos įmonei, nutraukė naftos tiekimą. Nuo 2003 m. Rusija taip pat nutraukė naftos eksportą per latvių Venspils terminalą, tikėdamasi jį perpirkti. Šie rusų manevrai esą paskatino Baltijos šalis reaguoti energetiniame fronte. Jos susitarė kartu Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, kuri kompensuos energetikos trūkumą. Naujoji AE, pasak dienraščio, pradės veikti ne anksčiau kaip 2015 m. Iki to laiko Baltijos šalys, visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų, ieško kitų sprendimų – Estija sujungė savo elektros tinklą su Suomija povandeniniu kabeliu. Lietuva svarsto analogiškos jungties į Švediją galimybę.

Vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pasakojimą pradeda iš toli, esą Europos Sąjunga gimė, kai prieš 50 metų kelios valstybės sugalvojo, kaip išspęsti svarbiausią savo saugumo problemą ir buvo įkurta Europos plieno ir anglies bendrija. Euroatomui buvo pavesta tvarkyti svarbiausius to meto energijos išteklius. Šiandien energetikoje anglis esą nebeturi tokios reikšmės, kaip prieš 50 metų. Nafta ir dujos ne tik garantuoja ekonomikos stabilumą, bet ir pradeda diktuoti didžiosios politikos madas. Šis energijos šaltinis prieinamas ne visiems ir ne po lygiai. Padėtį komplikuoja tai, kad branduolinė energetika nepelnytai ignoruojama, o atsinaujinantys „žaliosios energijos“ šaltiniai tik pradeda savo revoliuciją. Taip teigia vokiečių dienraštis ir priduria: „Jei dabartinės tendencijos išliks, 2030 m. ES šalys importuos daugiau kaip 80 proc. dujų bei daugiau kaip 90 proc. naftos, ir didžioji dalis šių išteklių bus perkama iš nestabilių regionų“. Kol kas Europos Sąjungos šalys šias problemas bando spręsti pavieniui, dvišališkai, personaliai ieškodamos kelio į „benzino kolonėlę“. Ir dėl to pralaimi. Iš visų energijos išteklių tiekėjų artimiausia Europai šiandien yra Rusija. Tačiau ji vis labiau nestabili ir nedemokratiška. ES nuėjo ilgą ir sunkų kelią, kurdama pagrindus ES laisvosios rinkos funkcionavimui. Tačiau ES energetikos politikoje vienybės, solidarumo ir tarpusavio integracijos nėra.

Pasak dienraščio, ES šiandien laukia keli esminiai uždaviniai. Pirma, sukurti realiai veikiančią energetikos vidaus rinką. Antra, suvienyti pastangas bendraujant su svarbiausiais išoriniais energijos išteklių tiekėjais, kad Europa nebūtų dirbtinai skaldoma ir silpninama. Bendros pastangos su JAV šioje srityje yra neišvengiamos. Trečia, puoselėti savo vertybes ir orientuoti savo politiką taip, kad naftos ir dujų turtingos šalys nesijaustų išnaudojamas, kad kurdami abipusiškai naudingą dialogą padėtume ir šioms šalims investuoti į socialinę pažangą skatinančias reformas ir demokratinės sistemos kūrimą. To reikia, kad ilgainiui būtų galima nustatyti tvirtus tarpusavio priklausomybės santykius, sukurti aiškias „žaidimo taisykles“ energetinių resursų rinkoje. Šiuos tris uždavinius vienija bendras žodis – solidarumas. Nuo jo pradėta kurti ES. Šiame kontekste Vilniaus forumas vertinamas ypač palankiai.

Taip pat ir „Die Welt“ cituoja Lietuvos Prezidento žodžius, jog subrendo laikas bendrai ES energetikos vizijai. Atkreipiamas dėmesys, kad, palyginti su analogišku susitikimu gegužę Krokuvoje, į Vilnių pavyko pritraukti kur kas platesnį ratą valstybių.

Taigi, peržvelgiant Vakarų žiniasklaidą, galima konstatuoti, kad dėmesio Vilniaus forumui tikrai netrūko ir aiškiai dominavo palankūs vertinimai.

Parengė A. N.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras