Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Turkijos armija patvirtino atakavusi Šiaurinį Iraką

2007 10 25

Turkijos oro ir sausumos pajėgos spalio 21-23 dienomis atakavo kurdų sukilėlius šiaurinėje Irako dalyje, esančioje iškart už sienos su Turkija, praneša „Reuters“, remdamasi Turkijos kariniais šaltiniais.

Turkijos pajėgos į Irako teritoriją buvo įsiveržę 10-20 km. 300 Turkijos karių nukovė 34 Kurdistano Darbininkų Partijos (KDP) sukilėlius, rašo „Reuters“.

Pasak šaltinių, atakos buvo nedidelio masto. Tokie kariniai veiksmai kalnuotame Turkijos ir Irako pasienyje buvo vykdomi ir anksčiau.

„Karštų reidų Šiaurės Irake galima tikėtis ir daugiau, nors šiandien [trečiadienį] jų kol kas dar nebuvo“, - „Reuters“ cituoja Turkijos pajėgų pareigūną, kuris dar pridūrė, jog trečiadienį ryte visos šalies pajėgos buvo grįžusios į Turkijos teritoriją.

Turkijos parlamentas spalio viduryje šalies kariuomenei suteikė įgaliojimus panaudoti karinę jėgą prieš KDP Šiaurės Irake. JAV baiminasi, kad toks žingsnis gali smarkiai pakenkti saugumui bene ramiausiose Irako teritorijose ir sutrikdyti naftos srautus regione. Tuo tarpu Turkija teigia, kad Irakas nesugeba imtis priemonių prieš 3,5 tūkst. kovotojų, veikiančių šiaurinėse šalies regione.

Dar rugsėjį specialiame susitarime Irakas sutiko pažaboti Kurdistano darbininkų partijos (KDP), kurią JAV ir Europos Sąjunga laiko teroristine organizacija. Tačiau, kaip buvo paskelbusi Turkija, KDP pastaruoju metu iš autonomiškų Irako kurdų provincijų įvykdė išpuolių, per kurie nusinešė apie 30 turkų karių ir civilių gyvybių.

Balsas.lt


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras