Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Turkija – nebe NATO forpostas, bet su kuo ji?

2007 10 26

Net ir apimtas pykčio Turkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Yasaras Büyükanitas lieka tikras karininkas. Savo požiūriu į Turkiją JAV pati sau iššovė į koją, pareiškė jis. Turkų generolo teigimu, jei niekas nepasikeis, dvišaliai Turkijos ir JAV santykiai gali būti nebepataisomai sugadinti, rašo Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“.

Tokį pareiškimą išprovokavo JAV Kongrese demokratų „stumiama“ rezoliucija, kurioje armėnų persekiojimas Osmanų imperijos laikais vadinamas genocidu. Tačiau, pasak dienraščio, tuo pat metu kaista dar vienas, kur kas pavojingesnis konfliktas – ginčas dėl kurdų pseudovalstybės šiaurės Irake. Ankaros požiūriu tai Kurdistano darbininkų partijos kovotojų bazė, tuo tarpu Kurdistanas JAV – raktas į regiono naftos išteklius. Paskutiniosiomis dienomis turkų kareiviams ne kartą teko rengti operacijas prieš ginkluotus kurdus šiaurės Irake, todėl kyla klausimas, kas bus, jei JAV ir Turkijos kariniai daliniai per kilusius konfliktus regione susidurs akis į akį.

Turkija dešimtmečius buvo laikoma JAV vasalu, rašo „Berliner Zeitung“. Būtent amerikiečiams spaudžiant ji 1952 m. buvo priimta į NATO. Tuo metu šalies konstitucija nė iš tolo neatitiko Vakarų propaguojamų demokratinių vertybių ir žmogaus teisių. Į NATO Turkija buvo priimta tik dėl to, kaip vėliau aiškino buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Strobe‘as Talbottas, kad turėjo bendrą sieną su Sovietų sąjunga.

JAV dominavimas Turkijos politikoje ir kariuomenėje tęsėsi iki pat paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, o po to valdovo ir vasalo santykiai pamažu ėmė tirpti, pastebi dienraštis. Turkijos ekonominė galia iki šio laiko žymiai išaugo, o po Sovietų sąjungos subyrėjimo tiurkiškai kalbančiose buvusios Sovietų sąjungos respublikose Ankarai vėl atsivėrė istorinių užsienio politikos interesų teritorija.

Naujasis Turkijos elitas savo šalies jau nebelaiko NATO forpostu: jų akimis tai regioninė galybė su savais ekonominiais ir politiniais interesais, aprėpiančiais kaimynines šalis. Pavyzdžiui, konfrontacija su Sirija ar Iranu Turkijai yra kontrproduktyvi: Sirijos teritorija naudojama Turkijos eksporto į arabų šalis tranzitui. Savo ruožtu Iranas jai– didžiulė rinka prie pat savo slenksčio, be to, Iranas laikomas sąjungininku kovoje su kurdų separatistais, rašo „Berliner Zeitung“.

Akivaizdu, kad JAV sunku susitaikyti su tokiomis permainomis, teigia dienraštis. Amerikiečiai norėtų ir toliau naudotis Turkija – ir politiniu, ir kariniu požiūriu – kaip placdarmu prieš Iraną, Siriją bei Rusiją, kaip į Vidurinės Azijos naftos versloves vedančiu koridoriumi, proamerikietišku faktoriumi Artimųjų Rytų konflikte ir musulmonišku pavyzdžiu Vakarų aljanse. Be to, dienraščio teigimu, Turkija JAV reikalinga tęsti pačiam kruviniausiam per paskutiniuosius dešimtmečius karui: 70 proc. krovinių, skirtų JAV kariuomenei Irake, gabenama per Turkijos teritoriją.

Tačiau išsiskiriantys strateginiai interesai vis dažniau išprovokuoja abiejų valstybių susidūrimus, rašo „Berliner Zeitung“. Vienas akivaizdžiausių – Turkijos atsisakymas leisti JAV naudotis jos teritorija ruošiant įsiveržimą į Iraką sausuma. Priešingai JAV norams į Ankarą buvo pakviesti „Hamas“ politikai, per 2006 m. vasarą izraeliečių įsiveržimą į Libaną Turkijos premjeras Erdoganas griežtai sukritikavo Izraelį. Turkija pasipriešino JAV planuojamam Irako padalijimui į tris dalis: Ankara nenori, kad Irako kurdų teritorijai būtų suteiktas aukštesnis statusas.

Tačiau net jei pavyktų atsiriboti nuo Irako problemų, beverta tikėtis, kad bus atkurti ankstesni Turkijos ir JAV santykiai, tvirtina dienraštis. Turkijoje to pageidauja tik nedidelė politikų ir kariškių dalis. Šiuo metu šalyje vyksta politinė diskusija dėl šalies kurso: jei Turkija yra regioninė galybė, tai kokiuose aljansuose ir kokiomis kryptimis jai būtų geriausia plėtoti savo įtaką? JAV polinkis į intervencijas Turkijoje vertinamas kaip pagrindinė problema – dėl stabilumo regione Turkija naudos turėtų daugiausiai.

Galimybė veikti išvien su Europos valstybėmis kaip lygiai su lygiais būsimosios regiono lyderės interesus atitinka tik iš dalies, tuo labiau, kad su priėmimu į šių valstybių ratą susiję konkretūs politiniai reikalavimai. Rusija? Kinija? Indija? Variantai, šiuo metu aptarinėjami Turkijoje, sudaro prielaidas manyti, kad šalis savo kursą gali pakeisti iš esmės, rašo „Berliner Zeitung“.

Balsas.lt


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras