Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Naujasis realizmas Rusijos atžvilgiu (1)

Viljama Sudikienė
2007 10 26

Šiandien karalių rezidencijoje Portugalijoje, Mafros miestelyje, prasideda 20-asis jubiliejinis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas, tačiau jokio proveržio Rusijos ir Europos santykiuose nesitikima.

Susitikimo išvakarėse Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jastržembskis pareiškė, kad Mafroje bus sprendžiami labai konkretūs klausimai, o derybos dėl esminės ES ir Rusijos sutarties tebėra įšaldytos. Gruodį pusės automatiškai pratęs jau 10 metų veikiančią partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. Europos ir Rusijos derybas dėl naujos sutarties daugiau kaip prieš metus užblokavo Lenkija dėl to, kad Maskva uždraudė lenkiškos mėsos importą.

Chartijos ratifikavimo neaptars

S. Jastržembskis pareiškė, kad „plačiai nuskambėjęs Europos solidarumas stabdo Rusijos ir Europos santykius, trukdo judėti veiksmingiau ir spręsti abiems pusėms rūpimas problemas“.

S. Jastržembskio teigimu, rezultatyviausias Portugalijoje žada būti energetikos problemų aptarimas. Neseniai Rusija ir ES susitarė dėl vadinamojo ankstyvo perspėjimo mechanizmo.

Tačiau vienas Kremliaus šaltinis teigė, kad Maskva per šį susitikimą apskritai neketina aptarinėti su ES, ar Rusija ratifikuos Energetikos chartiją. Šaltinio teigimu, šią temą galima nuolat reanimuoti, tačiau šiuo metu santykiuose su ES ji neaptariama, Rusijos pozicija ES gerai žinoma. Taip pakomentuotas už energetiką atsakingo Europos komisaro Andriso Piebalgso pareiškimas, kad Rusijai ratifikavus dokumentą būtų sustiprintos energijos tiekimų garantijos.

Žodis „oponentė“ išbrauktas

Įtakingas britų leidinys „The Financial Times“ teigia prieš susitikimą gavęs virtinę ES dokumentų, kurie rodo „naują realizmą“ Rusijos atžvilgiu. Taip pat ES atsisako vadinti Rusiją Vakarų interesų oponente, nors kaip ir anksčiau laukia, kad Maskvos vidaus ir užsienio politika bus griežtesnė rinkimų išvakarėse.

Leidinys konstatuoja, kad dokumentai, kuriuos parengė Europos vyriausybės prieš ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, atspindi Kremliaus atžvilgiu naują realizmą, kuris pakeitė rusofiliškas tendencijas, anksčiau puoselėtas Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovų Jacques'o Chiraco, Gerhardo Schroederio ir Silvio Berlusconi.

Susitikimas, kuriame dalyvauja ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vyksta esant trinčiai Europos ir Rusijos santykiuose: ES sunerimusi dėl Rusijos prekybos politikos ir žmogaus teisių bei laisvių suvaržymų; Rusija nepatenkinta, kad JAV ir NATO sąjungininkės pažeidė saugumo balansą Europoje.

ES dokumentuose Rusija vadinama „strategine partnere daugelyje sričių, pavyzdžiui, ekonomikos, tačiau kalbant apie posovietinę erdvę ji greičiau lieka konkurente ar net oponente. Čia turimos galvoje tokios buvusios sovietinės respublikos kaip Gruzija, Moldova bei Ukraina, po vadinamosios oranžinės revoliucijos siekianti suartėti su ES.

Tačiau oficialiuose ES sluoksniuose žodis „oponentė“ vartojamas retai, jei apskritai viešai taikomas Rusijai. Diplomatai Briuselyje nurodo, kad Europos vyriausybės akcentuoja teigiamus santykių su Maskva aspektus ir pareikalavo apskritai tokio žodžio nevartoti. Todėl jo nėra ir naujausiame dokumente, kuris parengtas penktadienio susitikimui.

Pabrėždami būtinybę neizoliuoti Rusijos, dokumento autoriai priduria: „Yra rizikos, kad Rusija nutols nuo Europos savo socialinėje ir politinėje raidoje ir savo požiūryje į pasaulį“.

Kausto Rusijos baimė

Trečiadienį Estijos deputatė Katrin Saks kritikavo Europos Parlamentą (EP), kad jis iki ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo nenori priimti deklaracijos, smerkiančios padėtį šioje šalyje. „Susidaro įspūdis, kad baimė, kuri vis labiau paralyžiuoja Rusijos Federacijos gyventojus, pradeda veikti ir Europos įstatymų leidėjus“. Pasak K. Saks, ES pirmininkaujančiai Portugalijai pasiūlius pasiektas neoficialus susitarimas su EP partijų vadovais kol kas nepriimti rezoliucijos dėl Rusijos.

Vengdami įtampos ES ir Rusijos susitikimo išvakarėse EP deputatai antradienį balsavo už tai, kad būtų atidėtas griežtos deklaracijos Rusijos atžvilgiu priėmimas. „Šis pavyzdys aiškiai liudija, kad Europos bendravimo su Rusija problemos slypi ne smulkiose detalėse, bet mumyse“, - pareiškė Estijos atstovė. Parlamento posėdyje ji klausė ES pirmininkės Portugalijos, kodėl Rusijai dažnai daroma išimčių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras