Šią savaitę Olandijoje posėdžiavo NATO gynybos ministrai. Svarstyti įvairūs klausimai, bet kaip ir pernai NATO viršūnių susitikime Rygoje, daugiausia dėmesio skirta NATO pastangoms stabilizuoti padėtį Afganistane.

Per pastaruosius dvejus metus padėtis šalyje aštrėja. Šį pavasarį santarvei pasisekė atremti talibų išpuolius šalies pietuose ir nukauti daug jų karių, bet padažnėjo mirtininkų išpuoliai Kabule ir kadaise saugiose Šiaurės Afganistano vietovėse. Kai kurios NATO šalys abejoja, ar verta toliau kovoti Afganistane.

Antai Olandijos vyriausybė svarsto galimybę kitų metų rudenį atitraukti savo pusantro tūkstančio karių. Nuogąstaujama, kad Olandijos nutarimas gali paveikti Kanadą, kuri 2009 m. priims savo sprendimą dėl tolesnio karių dislokavimo.

Olandijos ir Kanados kariai vaidina ypatingą vaidmenį Afganistane. Nes tik jie, kartu su Amerikos ir Didžiosios Britanijos kariais, tarnauja Pietų Afganistane, kur vyksta pagrindiniai mūšiai ir gresia didžiausi pavojai.

Kai kurios šalys, pvz. Vokietija, Prancūzija, Italija, griežtai nubrėžia savo kareivių dislokavimo vietas ir draudžia juos permesti į kitus šalies regionus, ypač pavojinguosius pietus.

Šitoks pajėgų skirstymas sukelia trintį, nes kelioms šalims tenka kovoti už visas. Pernai NATO operacijų vado prašymas nusiųsti į Pietų Afganistaną pustrečio tūktančio kareivių pastiprinimą liko be atgarsio.

Amerika jau kurį laiką ragina sąjungininkus pasiųsti daugiau karių. Pirmadienį Amerikos gynybos ministras Gatesas atvirai kritikavo NATO šalis, kurios vis neįgyvendina savo įsipareigojimų didinti karių ir karinės technikos kiekį. Šiuo metu Afganistane tarnauja 15 tūkstančių amerikiečių bei 26 tūkstančiai iš kitų NATO šalių – per mažas skaičius tokiai didelei šaliai.

Generalinis sekretorius de Hoopas Schefferis pareiškė, kad aljansas nepaliks afganų tautos likimo valiai, neleis Afganistanui tapti žlugusia valstybe, teroristų apmokymo centru. Ir Olandijos gynybos ministras pabrėžė, kad be pasiaukojimo negalima užtikrinti taikos ir saugumo.

Daugelis NATO šalių ne kartą davė suprasti, kad jos tiesiog negali ženkliai padidinti savo karių skaičiaus. Kai kurie NATO diplomatai neslepia savo abejonių dėl Amerikos prašymų. Esą Amerika kasmet reikalauja daugiau karių, bet kitos narės galvoja kitaip, juolab kad jų kareiviai tarnauja Irake, Kosove, Libane, o jų skaičius yra ribotas.

Vis dėlto de Hoopas Schefferis pranešė, kad devynios šalys įsipareigojo padidinti savo karių skaičių. Prancūzija lyg ir pasiryžusi pasiųsti net 50 karių, kurie pavojinguose pietų rajonuose mokytų afganų karius. Amerikos gynybos sekretorius Gatesas pasakė, kad jis nėra visiškai patenkintas NATO reakcija, bet pripažino, kad ji buvo teigiamesnė negu jis tikėjosi.

Afganistanas tampa rimtu iššūkiu NATO. Skirtingai nuo karo Irake, NATO šalys vieningai palaikė nutarimą pulti Afganistaną, pašalinti „al-Qaedą“ ir kitas teroristines organizacijas remiančią talibų valdžią. Jos taip pat įsitikinusios, kad negalima leisti Afganistanui vėl tapti prieglauda teroristams.

Daugelis mano, kad padėtis Afganistane nėra beviltiška, kad galima stabilizuoti padėtį ir sudaryti sąlygas normaliam gyvenimui. Jei šiomis aplinkybėmis santarvei nepakaktų ryžto ir jėgų savo įsipareigojimams įgyvendinti, smarkiai nukentėtų organizacijos prestižas ir patikimumas, kiltų abejonių dėl organizacijos ateities, ypač Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios vadovauja karinėms operacijoms ir kurių kariai labiausiai nukenčia.

Be to, sunku kalbėti apie tarpusavio solidarumą, kai daugelis narių ne tik nesiunčia savo karių į kovos lauką, bet ir atsisako didinti karines išlaidas, įsigyti modernios technikos, gerinti karių mokymą.

NATO nežlugs, bet ji gali tapti neveiksminga organizacija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.