Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „The Daily Telepgraph“: ar reikia meilikauti V.Putino režimui?

2007 10 29

Penktadienį Portugalijoje Lisabonoje vykusiame Rusijos-ES viršūnių susitikime buvo svarstomi Rusijos energijos tiekimo ES, tarpusavio prekybos klausimai bei siekiama apibrėžti, kokie turėtų būti tolesni Rusijos ir Europos santykiai ateityje, praneša www.inopressa.ru.

Prieš viršūnių susitikimą Didžiosios Britanijos laikraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodžiusiame straipsnyje klausiama, ar tikrai ES reikalingas toks demokratijos principus neigiantis ir žmogaus teises pažeidinėjantis draugas kaip Rusija.

„The Daily Telepgraph“ ragina Europos lyderius, kol dar nevėlu, susimąstyti, ar turi ES meilikauti represiniam ir korumpuotam V. Putino režimui? Ar Rusijai turi būti leista ir toliau dalyvauti didžiojo aštuoneto susitikimuose?

Kaip teigiama Didžiosios Britanijos dienraštyje cituojamame A. Litvinenko našlės straipsnyje, „ES turi imtis priemonių prieš Rusiją“ ir nesėsti su ja prie derybų stalo, kol ši nesutiks bendradarbiauti su Didžiąja Britanija, nubaudžiant kaltus už jos vyro nužudymą.

Tuo tarpu vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ korespondento T. Knufo nuomone, nereikėtų tikėtis kažkokių konkrečių šio susitikimo rezultatų. Rusijos ir ES santykiai šiuo metu yra atvėsę, todėl geriausiu atveju dauguma tarpusavio bendradarbiavimo klausimų bus aptarti tik paviršutiniškai, o esminių pasikeitimų būtų galima tikėtis tik po Rusijoje įvyksiančių rinkimų.

Vis dėl to lieka daug abiems susitikimo šalims ramybės neduodančių dvišalio pobūdžio problemų, kurias būtina spręsti. Viena tokių – energetika ir su ja susijęs naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Taip pat Rusija įspėjo, kad norėtų aptarti JAV planus dislokuoti PRG sistemą Centrinėje Europoje bei panagrinėti įprastinės ginkluotės Europoje klausimus. Visais šiais klausimais ES ir Rusija turi daugiau skirtingas nei panašias pozicijas, visgi diskutuoti šiais klausimais būtina. Be to, kitas viršūnių susitikimas įvyks po pusės metų, kai Rusijoje galbūt vyraus jau visai kiti vėjai.

„Financial Times“ nuomone, vieni svarbiausių viršūnių susitikime svarstomi klausimai yra susiję su ES ir Rusijos prekybiniais santykiais.

Ketvirtadienį ES ir Rusijos verslo atstovai perspėjo, kad politinių santykių krizė gali skaudžiai atsiliepti prekybai ir investicijoms tarp šių pasaulio veikėjų. Prieš susitikimą išplatintame pesimistiniame verslo atstovų pranešime Europos valstybių vadovai raginami stengtis, kad Rusija kuo skubiau taptų PPO nare ir siekti progreso naujos ES ir Rusijos prekybos sutarties pasirašyme.

Nepaisant vyraujančių pesimistinių nuomonių, „Financial Times“ teigimu, galima pastebėti ir nemažai pozityvių ženklų. Rusijos pramonės ir energetikos ministras Viktoras Christenko pranešė, kad Rusija iki š.m. pabaigos priims įstatymą dėl strateginių šalies ekonomikos sektorių ir užsienio investuotojams taikomų apribojimų. Verslininkai tikisi, kad šis įstatymas padarys komercinius santykius su Rusija labiau nuspėjamus, nei iki šiol.

Be to, prieš pat viršūnių susitikimą „Gazprom“ pareiškė, kad „Statoil“ bus antras užsienio partneris, kartu su „Total“ dalyvausiantis Štokmanovsko telkinio kasyboje. „Le temps“ pripažįsta, kad sunku vesti derybas su Rusija, tačiau, kaip teigiama dienraštyje, tai vienintelis būdas Briuseliui išlaikyti ilgalaikius santykius su Maskva.

Energetikos srityje tai reikštų tam tikrų galimybių „Gazprom“ suteikimas, o diplomatijos srityje – sugebėjimas įtikinti Maskvą, kad Kosovo nepriklausomybė bus „separatistine“ išimtimi, o ne precedentu Balkanams ir Kaukazui. Be to, pasak „Le temps“, ES turi siekti, kad kai kurių ES narių, o būtent - Lenkijos ir Baltijos valstybių, kad istorinės nuoskaudos netaptų kliūtimi partnerystės su Rusija atnaujinimui.

Pasak dienraščio, militaristinėje bei nacionalistinėje V. Putino retorikoje reiktų įžvelgti ne ką daugiau nei žodžių žaismą, o ne rimtą šaltojo karo grėsmę. Rusijai taip pat reikia ES, su kuria ją sieja daug daugiau nei kad su Kinija, Indija, Iranu ar JAV. ES pasmerkta būti pagrindiniu Rusijos energetikos klientu, todėl ES visiškai nenaudinga Rusijos demonizavimą paversti savo politika šios šalies atžvilgiu.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras