Europoje pakvipo istoriniu sąmokslu. Jo dalyvės – šalys, kurių santykių nepavadinsi gerais: Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Iniciatyvą čia parodė Vašingtonas. Prahoje viešėjęs Amerikos gynybos ministras Robertas Gatesas pareiškė, kad JAV gali atidėti Priešraketinės gynybos sistemos dislokavimą Rytų Europoje, kol įsitikins Irano grėsme. Jis pakvietė Rusiją bendradarbiauti šalinant šią grėsmę. Praėjo keletas valandų, ir JAV prezidentas George‘as W. Bushas kreipėsi į Kongresą, prašydamas kuo skubiau finansuoti „neatidėliotiną“ priešraketinio skydo objektų statybą Čekijoje ir Lenkijoje. Po to kalbėdamas Nacionalinio saugumo universitete, jis pagrindė tą skubą žodžiais: „Toliau teikiama pagalba iš užsienio padės Iranui ne vėliau kaip iki 2015 m. pagaminti tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią pasiekti Ameriką ir visus Europos kampelius“.

Laikraštis „The New York Times“ šiuose pasisakymuose įžvelgia keistų prieštaravimų. Gynybos ministras tarsi duoda Maskvai ženklą, kad, jei ji padarys nuolaidų dėl Irano branduolinės programos, JAV neskubės paleisti priešraketinės gynybos įrengimų Rytų Europoje. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio prieštaringose Amerikos politikų kalbose galima įžvelgti ir bendrą mintį: Rusijai siūloma tęsti bendradarbiavimą kovojant su tarptautiniu terorizmu, kuriam atstovauja pagrindinės „blogio ašies“ šalys – Iranas ir Šiaurės Korėja.

Apžvalgininkai pažymi, kad R. Gatesas nesiūlė visiškai atsisakyti priešraketinio skydo Rytų Europoje, o tik laikinai atidėti jo paleidimą. Rusijai iškelta sąlyga taip pat netiesmuka: Vašingtonas turės įsitikinti, kad Teheranas iš tikrųjų nekelia jokios grėsmės, kitaip sakant, Maskvai siūloma netiekti Iranui jokių branduolinių medžiagų, sustabdyti pagalbą Bušero atominės jėgainės statybai ir nevetuoti antiiraniškų veiksmų tarptautinėse organizacijose. Tuo metu 10 raketų paleidimo aikštelių Čekijoje ir radiolokacinė stotis Lenkijoje vis tiek bus statoma. Čekijos vadovai tikina, kad atitinkamas susitarimas bus pasirašytas kitų metų pradžioje, na, o Lenkija sprendimą priims tuomet, kai po rinkimų bus sudaryta nauja vyriausybė.

Dabar Baltieji rūmai priešraketinėms sistemoms Europoje trūks plyš Kongrese nori pramušti daugiau kaip pusantro milijardo dolerių finansavimą per 5 m.. Pagal Pentagono planus pirmoji raketa, perimanti priešo balistinius užtaisus, gali pradėti budėjimą Lenkijoje jau 2011 m., o visos 10 – iki 2013 m. Tiesa, Kongrese tokiems Pentagono planams veikia aktyvi opozicija, kuri ketina 139 mln. dolerių nurėžti šių metų lėšas priešraketiniam skydui Europoje.

Atrodo, Amerikos prezidento ir gynybos ministro pasisakymuose visai nėra jokio prieštaravimo. Londono „The Guardian“ rašo, kad Maskva šiam sąmokslui buvo rengiama jau per JAV pareigūnų vizitą Rusijos sostinėje praėjusį penktadienį. Žiniasklaida derybas vadino nepavykusiomis, tačiau dabar aiškėja, kad R. Gatesas ir Condoleezza Rice tuomet Maskvai pasiuntė „pozityvų signalą“, kurį Rusija sutiko svarstyti. Pavyzdžiui, dėl Irano branduolinės grėsmės. Vis dėlto Kremlius į šį pasiūlymą atsakys tik gavęs jį „oficialiais kanalais“, nes, žinoma, jis tam nori išlošti laiko.

Pirmieji sąmokslo ženklai pasirodė dar vasarą. Birželį Vokietijoje vykusiame Didžiojo aštuoneto susitikime Vladimiras Putinas amerikiečiams pasiūlė naudotis Gabalos radiolokacine stotimi Azerbaidžane, iš kurios galima sekti Irano raketinį aktyvumą. Vašingtonas iškart šio pasiūlymo neatmetė, tik suabejojo Gabalos stoties įrengimų tinkamumu. Su pasiūlymu keistis priešraketinės gynybos specialistais ir karininkais, laikraščio „The New York Times“ teigimu, Maskva tarsi ir sutiko.

Taigi tyli Amerikos diplomatija Maskvą, atrodo, hipnotizuoja. Rusija grasina, kad į Amerikos raketinę grėsmę atsakys atitinkamais savo veiksmais, pavyzdžiui, karinių pajėgumų didinimu Baltarusijoje, tačiau naujos grėsmės akivaizdoje ji lyg ir pasirengusi atsisakyti savo pozicijų tiek Irano, tiek Kosovo statuso klausimu.

Galima tai vadinti ir sąmokslu, bet jeigu jis lems tarptautinį atšilimą, iš to išlošime mes visi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.