Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kam naudingesnis elektros tiltas? (1)

Virginijus Savukynas
2007 11 01

Lenkija ir Lietuva susikibo kietose energetinėse derybose. Mūsų „mieli broleliai“ kaip kad kai kuriose lietuvių liaudies dainose įvardijami lenkai reikalauja užtikrinti didelį elektros kiekį iš būsimos atominės elektrinės.

O jei ne, grasina sustabdyti elektros tilto, sujungsiančio Lietuvą su Lenkiją, statybą. Lietuvoje galvojama: štai bus tiltas su Lenkija, ir visos elektros energijos problemos, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, išsispręs, nes galėsime pirkti elektrą iš Vakarų.

Tačiau iškyla klausimas: kam iš tikrųjų elektros tiltas yra naudingesnis – Lietuvai ar Lenkijai?

Bent jau ankstesniuose variantuose buvo numatyta, kad tiltas sujungs su Elku ir Lenkijos pietryčių regionu, kuriam trūksta elektros energijos.

Kol turime Ignalinos atominę elektrinę, tai mums paranku, nes galėtume parduoti. Tačiau kai neturėsime šio elektros energijos šaltinio, tai nieko negalėsime ir parduoti.

O pirkti iš regiono, kuriam dabar jau trūksta elektros energijos, mes negalėsime.

Lenkai turi nutiesti elektros linijas nuo Elko iki Narevo ir Matki, kad įsijungtme į pagrindines Lenkijos linijas. Tačiau ir tai ne viskas. Norint prisijungti prie Vakarų elektros sistemos, reikės, kad Lenkija pastatytų jungtis su Vokietija.

Bet ir tai dar ne viskas. Specialistai teigia, kad Lenkijos elektros linijos yra senos – kaip ir lietuviškos – ir jos negalėtų didesnių apkrovų išlaikyti.

O jos neabejotinai atsirastų, jei mes norėtume pirkti elektros energiją iš Vakarų.

Lenkija turi gauti milžiniškas investicijas į savo elektros energetikos ūkį, modernizuoti perdavimo linijas. Visa tai padaryti Lenkija planuoja iki 2015–2017 metų.

Kaip tik tuo laiku, kai mes planuojame baigti statyti atominę elektrinę ir jau nebejausime elektros bado Lietuvoje.

Tiesa, tuomet mes galėsime parduoti elektros energiją Vakarams, bet iki to laiko reikės iškęsti nuo dujininkų priklausomas žvarbias žiemas.

Prisiminkime, kad šį projektą buvo siekiama įgyvendinti dar 1999 metais. T uometinio Ūkio ministro E. Maldeikio sprendimu buvo sustabdytas tarptautinis konkursas dėl elektros tilto į Vakarus.

Vėliau konkursas nebuvo atnaujintas, nors ir žadėta, kad tai bus padaryta po dviejų savaičių. Jei tada būtų šis projektas įgyvendintas, tai šiandien jau gal būtų buvusi visai kita sitaucija.

Gal Lenkija būtų labiau pasistūmėjusi atnaujindama savo elektros tinklus ir galbūt uždarius Ignalinos atominę elektrinę jau galėtume pirkti elektros energiją iš Vakarų.

Tačiau šaukštai po pietų. Šiuo metu Lenkijai šis projektas yra netgi naudingesnis tuo, kad Europos Komisijai gali įrodinėti šio reikalo svarbą ir gauti milžinišką paramą iš Briuselio, taip reikalingą jos elektros ūkiui.

Todėl lenkai elektros tiltu turėtų būti ne mažiau suinteresuoti kaip ir lietuviai.

Ar tai reiškia, kad reikėtų atsisakyti šio projekto? Ne. Jau vien todėl, kad visada turėtume alternatyvas tiek elektros energijos pirkimui, tiek pardavimui.

Tačiau nereikia pamiršti ir jungčių su Švedija per Baltijos jūrą. Jų nutiesimas padidintų mūsų energetinę nepriklausomybę. Juk tuomet turėtume jungtis tiek su Vakarų Europa, tie su Skandinavija.

Tačiau reikia skubėti vykdant šį projektą. Jei Rusija nuties dujotiekį po Baltijos dugnu, sunku patikėti, kad mums laisvai leis permesti kabelius.

„Gazpromas“, kuris kuria savo privačią armiją, tikrai ras įvairiausių argumentų: teigs, jog tai nesaugu, jog kelia grėsmę ir panašiai.

Juk mūsų kaimynė puikiai supranta, kad Lietuvos išsivadavimas iš Rusijos energetinės sistemos glėbio jai nėra naudingas.

Ji tikrai nėra sužavėta mūsų planais nutiesti kabelius iki Švedijos ar netgi pastatyti tiltą su Lenkija. Tad delsimas energetikos projektuose tikrai nėra naudingas mūsų valstybei.

Tai turi atminti politikai, kurie šiandien priima sprendimus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras