Lenkijos vadovai pagrasino vetuoti Rusijos įstojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), jei Maskva neatsisakys Lenkijai paskelbto embargo.

Šalys jau dvejus metus neišsprendžia „mėsos problemos“: 2005 m. lapkritį Rusija uždraudė mėsos ir kitų lenkiškų žemės ūkio produktų importą. Lenkija užblokavo derybas dėl naujosios partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties tarp Maskvos ir Briuselio. „Mes įvykdėme visus reikalavimus, kad būtų galima panaikinti embargą“, – pareiškė Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski), pabrėžęs, kad tai patvirtino Europos Sąjunga. „Nepaisant to, ir toliau egzistuoja draudimas importuoti mūsų prekes, ir neaišku, kada jis butų atšauktas“, – praėjus metams po Rusijos embargo paskelbimo paaiškino prezidentas šalies dienraščiui. „Pagal ES įvertinimą, šis draudimas tėra politinis manevras, tokios nuomonės Lenkijos valdžia laikėsi iš pat pradžių“, – tęsė L. Kačinskis. ES nesėkmingai bandė išspręsti Maskvos ir Varšuvos nesutarimus.

Maskvoje įvykusioje spaudos konferencijoje Lenkijos žemės ūkio ministro pavaduotojas Janas Kšyštofas Ardanovskis (Janas Krzysztofas Ardanowskis) pareiškė, kad, nepasikeitus pozicijai dėl embargo, jo šalis vetuotų Rusijos įstojimą į PPO. J. Ardanovskis teigė, kad šis Lenkijos žingsnis būtų priverstinis, patikslinęs, kad „tokia stipri šalis kaip Rusija turėtų būti PPO narė“. Varšuva taip pat pagrasino, kad ir toliau priešinsis naujosios Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos sutarties sudarymui.

Komentuodamas Lenkijos pareigūno pasisakymą, Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos spaudos atstovas Aleksejus Aleksejenka pasakė, kad embargo klausimą Rusija galėtų galutinai išspręsti tik po to, kai bus patikrintos visos žemės ūkio bendrovės, pageidausiančios bendradarbiauti su Rusija. „Problema mums neatrodo sudėtinga. Senokai siūlėme pradėti inspekcijas, siekiant eliminuoti visus klausimus. Inspekcijas buvome pasirengę vykdyti kartu su ES atstovais, bet mums darė kliūtis“, – pareiškė A. Aleksejenka ir pridūrė, kad nežada atverti sienas nepatikrintiems produktams.

Lenkijos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, prieš paskelbus embargą, eksportuodama mėsą Rusijai, Lenkija kasmet uždirbo apie 400 mln. eurų – tai maždaug 5 proc. bendros eksporto sumos.

Pagal  2007 m. spalio 15 d. http://www.утро.ру/ parengė  Geopolitinių studijų centras

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.