|
Rytuose plinta antisemitizmo epidemija (4)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 11 01
Keista, bet antisemitizmas kaip ksenofobijos apraiška gajus ne tik Vakarų pasaulyje, kuris negali išsivaduoti iš trečiųjų šalių imigrantų antplūdžio, bet ir Rytuose, buvusios Sovietų Sąjungos kraštuose, nuo sovietinių laikų deklaruojančiuose pakantumą kitam tikėjimui, kitai rasei ar tautinėms mažumoms. Dar keisčiau, kad dažnai tokią etninę ir religinę netoleranciją pakursto aukščiausi valdžios pareigūnai ir valstybių vadovai.
Spalio viduryje sensacingai nuskambėjo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymas. Spaudos konferencijoje Rusijos žurnalistams jis netikėtai atskleidė Baltarusijos Bobruisko miestą anksčiau buvus žydų miestu ir kiaulide. Cituojame buvusį savchozo pirmininką: Jeigu jūs buvote Bobruiske, tai matėte, kokios būklės šis miestas. Baisu buvo užeiti, ten kiaulidė. Tai iš esmės buvo žydų miestas, jūs žinote, koks žydų požiūris į vietą, kurioje gyvena. Pažiūrėkite Izraelyje, kur aš buvau
Aš jokiu būdu nenoriu jų įžeisti, bet jie nelabai rūpinasi, kad būtų nupjauta žolė, kaip Maskvoje, kaip pas rusus ar baltarusius. Toks štai miestas buvo
(KP-Belorusija, 2007 10 13). Paskui A. Lukašenka pasidžiaugė, kad situacija Bobruiske pagerėjo, kai žydai jį paliko, ir pakvietė žydus su pinigais ir investicijomis grįžti į miestą.
Šiaip jau šis carinės Rusijos sudėtyje buvusios Baltarusijos gubernijos miestas niekuo dėtas. Beje, jis paminėtas I. Ilfo ir J. Petrovo kūryboje, kur Bobruiskas laikytas aukšto inteligentiškumo miestu. Kaip rašo Wikipedia (http://lt.wikipedia.org/wiki/Bobruiskas), tai miestas centrinėje Baltarusijoje, Mogiliovo srityje, prie Berezinos upės. Jame gyvena 220,5 tūkst. gyventojų, yra upės prieplauka, geležinkelio mazgas. Čia išplėtota medienos, mašinų, naftos, chemijos, lengvoji, maisto, statybų pramonė. Mieste yra 3 teatrai, kraštotyros muziejus, garsus balneologinis kurortas, į kurį veržėsi dar carinės Rusijos turtuoliai. Bobruiskas žinomas nuo XIV amžiaus. 1649 m. Bobruiskas atiteko Lenkijai, nuo 1793 m. priklausė Rusijai. 1795 m. gavo miesto teises. Žinoma, čia, kaip ir visuose carinės Rusijos pakraščiuose, nuo neatmenamų laikų gyveno nemažai žydų.
Religinės nepakantos, ksenofobijos ar antisemitizmo apraiškų kaimyninėje valstybėje, o juo labiau šiame inteligentiškame mieste, iš tiesų nebuvo daug. Bet, ieškodamas panašios medžiagos, viename portale (http://www.religija.lt/content/view/571/2/) radau iškalbingos informacijos. Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių stebėjimo ir informacijos organizacija FORUM 18 sausio 6 d. išplatino apibendrintą pasakojimą apie Baltarusijos rytuose esančio Bobruisko miesto gyventojų Jarmalickių bėdas: jiems valdžia draudžia melstis jų pačių name.
Iš principo nesiregistruojančių Bobruisko baptistų bendruomenė, priklausanti nuo 1961 m. egzistuojančiai Bažnyčių tarybai (Soviet cerkvei), raštu paragino valdžios pareigūnus nutraukti pastoriaus Jarmalickio šeimos persekiojimą. Ji pareikalavo panaikinti šeimai jau skirtas baudas ir leisti toliau garbinti Dievą, tik be valdžios diktato, laisvai. Bažnyčių taryba nuo pat savo atsiradimo registravimąsi laiko nuodėme, nes tai esąs nepateisinamas bendravimas su ateistine (komunistine) valdžia, kuri persekiojo ir tebepersekioja tikinčiuosius. Bažnyčių tarybai priklauso šimtai baptistų bažnyčių Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, bet ji nėra Visos Rusijos baptistų sąjungos, įeinančios į Pasaulio baptistų aljansą, narė.
Mums telieka spėlioti, koks šio skundo likimas. Tačiau neseniai, kai Minskas pradėjo kampaniją prieš vakarinėje Baltarusijos dalyje, prie Lenkijos gyvenančių lenkų bendruomenės persekiojimą, pasirodė pranešimų, kad A. Lukašenkos valdžia uždraudė bet kokias jų sueigas, netgi katalikų pamaldas, per kurias esą buvo sakomi prieš konstituciją nukreipti pamokslai. Vakarų žiniasklaida tai irgi įvertino kaip ksenofobijos apraišką.
Bet grįžkime prie A. Lukašenkos įplieksto antisemitizmo laužo.
Jis iškart sukėlė įvairių žydų organizacijų, Izraelio užsienio reikalų ministerijos ir JAV valstybės departamento pasipiktinimą. Tel Avivo reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Izraelis apkaltino Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, prabilusį apie žydų nevalyvumą, antisemitizmu ir pareiškė, kad šalies vadovas turėtų kovoti su antisemitizmu, o ne jį propaguoti. Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni griežtai pasmerkė Baltarusijos prezidento pasisakymą apie Bobruisko žydus kaip antisemitišką, rašo laikraštis Haaretz. T. Livni pasipiktinimą sukėlė baltarusių lyderio postringavimai apie tai, kad dėl problemų, su kuriomis susidūrė Bobruiskas, kalti žydai. Baltarusijos ambasadorius Tel Avive Igoris Leščenia buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti. A. Lukašenkos pasisakymas, pasak laikraščio The Jerusalem Post, buvo išbrauktas iš visų oficialių stenogramų. Anot diplomatų, A. Lukašenka niekada nebuvo laikomas antisemitu ir pastaruoju metu Baltarusijoje pasitaikė visai nedaug antisemitinių incidentų, bet šis akibrokštas buvo kaip šaukštas deguto į šiaip jau neblogus Izraelio ir Baltarusijos santykius.
Kai kurios Baltarusijos ir užsienio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad dėl skandalo Izraelis atšaukė savo ambasadorių iš Minsko, nors Izraelio užsienio reikalų ministerija šią informaciją paneigė. Atvirkščiai Baltarusijos ambasadorius Izraelyje buvo iškviestas ir jam pareikštas protestas dėl A. Lukašenkos kalbų.
Pats Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, kaip skelbė http://www.lenta.ru/, paskubėjo atmesti kaltinimus, kad šalyje diskriminuojami tautinių ar religinių mažumų atstovai. Tai jis padarė Minske vykusioje tarptautinėje konferencijoje Krikščionybės ir islamo dialogas globalizacijos sąlygomis. A. Lukašenka pabrėžė, kad tik nedraugiškos Baltarusijai jėgos gali tvirtinti, jog šalyje klesti antisemitizmas ar persekiojami musulmonai. Jo teigimu, Baltarusija tai jaukūs 140 tautų ir 25 tikėjimų namai ir žemė, kuri priima pabėgėlius iš tų šalių, kuriose siaučia kariniai konfliktai. Tačiau tai nenuramino Izraelio. Šios šalies pasiuntinys Baltarusijoje Zeevas Ben-Arje, atšauktas konsultacijoms į Tel Avivą, laikraščiui Haaretz pasakė: Prezidento pasisakymuose palaikomas antisemitinis mitas, kad žydai nevalyvi, nešvarūs ir dvokiantys. Iš tų prezidento pastabų galima daryti išvadą, kad Bobruisko reikalus ir biudžetą tvarko žydai, o ne miesto valdžia. Diplomatas išreiškė viltį, kad kada nors Bobruiskas ir socialinės paslaugos Baltarusijoje pasieks Izraelio lygį...
Galima tvirtinti, kad (ir tai tikrai taip) neatsargios A. Lukašenkos kalbos vienintelis atvejis, kai į paviršių fontanu išsiveržia nepasitenkinimas žydų ar kitų tautybių bei religinių bendruomenių veikla, neva užgožiančia pagrindinių tos vietovės gyventojų interesus. Bet štai prieš kelerius metus (teisingiau per kelerius pastaruosius metus) tokių apraiškų pastebėta ir Rusijoje. 2005 m. balandį naujienų agentūrai Interfax žinomas išeivis iš SSRS, Izraelio ministras Jeruzalės bei diasporos reikalams Natanas Sharanskis pareiškė, kad 2004 m. Rusija kartu su Didžiąja Britanija ir Ukraina įėjo į trejetą šalių, kuriose labiausiai pasireiškė antisemitizmas. Jis rėmėsi 25 Dūmos deputatų laišku apie antisemitizmo epizodų padažnėjimą Rusijoje. Šį klausimą Izraelio vadovai iškėlė V. Putinui jo vizito Tel Avive metu. Į šį laišką, kuris kritiškai vertina Rusijos konstitucinę tvarką, toleruojančią antisemitizmą, atsiliepė ir JAV valstybės departamentas. Tuomet nerimą dėl antisemitizmo Rusijoje prieš vizitą į šią šalį išreiškė ir Izraelio premjeras Arielis Sharonas. Beje, tuomet per vizitą jam taip ir nebuvo sudaryta galimybė aplankyti Birobidžaną Žydų autonominės srities sostinę...
Netolerancijos religinei ar etninei mažumai užkratas labai greitai išplinta į didžiules teritorijas, bet svarbiausia, kad šis virusas vis dažniau įveikia politikų, netgi valstybių vadovų protus. A. Lukašenkos diagnozė antisemitizmo ligos paūmėjimas dar vienas šios epidemijos įrodymas.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |