Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Opozicijos vaidmuo Rusijoje

Evaldas Mikutis
2007 11 04

Rusijoje vis labiau artėjant Valstybės Dūmos ir, svarbiausia, prezidento rinkimams, opozicijos klausimas tampa labai aktualus. Daugelį domina, kokį vaidmenį Rusijos visuomenėje atlieka opozicinės jėgos, kokios jų veiklos galimybės ir įtakos visuomenei mastas. Šalyje vyrauja autoritarizmo tendencijos, politinė kultūra menka ir nėra legalios priešpriešos su valdžia tradicijų. Politinė valdžia nepripratusi, kad jos sprendimai gali sulaukti protestų. Opozicija Rusijoje vykdo veiklą, kuria siekiama pakeisti politinę sistemą, o ne vyriausybės politinį kursą: komunistinė pakraipa nusiteikusi prieš kapitalizmą, liberaliosios jėgos – prieš autoritarinį režimą. Šios priežastys ir lemia, kad Rusijoje opozicijos vaidmuo specifinis, jos veiklos galimybės skiriasi nuo demokratinių Vakarų šalių.

Opozicijos galimybės

Rusijoje daugelis politinių judėjimų ir partijų, tiek parlamentinių, tiek neparlamentinių, skelbiasi esantys opoziciniai. Jų dydis, įtakos visuomenei mastas ir politinis svoris yra labai skirtingi. Didžiausia opozicinė jėga yra Rusijos Federacijos komunistų partija (RFKP), turinti apie 400 tūkst. narių ir stabilų elektoratą, kurį sudaro daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonės. Dešiniajame spektre veikia Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS) ir „Jabloko“. Jos turi nuo 50 iki 100 tūkst. narių. Antisisteminė koalicija – „Kitokia Rusija“ kur kas menkesnė narių skaičiumi, be to, ją drasko vidiniai prieštaravimai. Be šių opozicinių judėjimų ir partijų, Rusijoje veikia daug mažesnių grupuočių, kurių įtaka visuomenei visiškai menka arba lygi nuliui. Nė viena atskirai iš minėtų opozicinių politinių grupių negali nei nusverti „Vieningosios Rusijos“ įtakos, nei neutralizuoti „valdžios partijai“ administracinių resursų teikiamų galimybių. Vienintelis būdas tapti politinį svorį turinčia jėga – sudaryti strateginį opozicinių jėgų susivienijimą, tačiau dėl ideologinių priežasčių ir lyderių asmeninių ambicijų tai sunkiai įmanoma. Be to, opozicija, kuri pretenduoja į valdžią, turi būti pasirengusi valdyti valstybę: reikia „šešėlinio kabineto“; gausaus specialistų būrio, galinčio užimti svarbiausius postus biurokratijos hierarchijoje; glaudžių ryšių su jėgos struktūromis, kurios Rusijoje turi milžinišką įtaką; ryšių su užsieniu. Sėkmingai opozicijos veiklai būtina laisva žiniasklaida bei laisvė ja naudotis, tačiau šių sąlygų šiuolaikinėje Rusijoje nėra. Dabartinė Rusijos valdžia visais įmanomais būdais stengiasi diskredituoti, susilpninti egzistuojančias politines grupuotes: DJS nebepateko į parlamentą; aktyvizuota vidaus opozicija Rusijos kompartijos viduje (Semigino–Tichonovo grupuotė); partijoms būtinas narių skaičius padidintas iki 50 tūkst.; parlamentas nuo šiol renkamas tik pagal partinius sąrašus, o tai naudinga didelėms partijoms, pirmiausia „Vieningajai Rusijai“. Be to, tiek V. Putinas, tiek jo vyriausybė aktyviai naudojasi visuomenėje populiariomis opozicijos idėjomis: oligarchų valdžios apribojimas, stiprios ir galingos Rusijos kūrimas, didžiosios valstybės statuso atgavimas. Taigi reformatorių vartotą liberalų demokratinį leksikoną dabar pakeitė vis garsesni kvietimai kurti didesnę socialinę gerovę ir stiprinti Rusijos valstybės galią. Šios programinės nuostatos buvo RFKP ir nacionalistinių jėgų (D. Rogozino „Tėvynės“ partijos) populiarumo šaltinis. Tokiu žingsniu Putino režimas neutralizavo opozicijos galimybes, nes visa ankstesnė jos veikla buvo pagrįsta socialine kultūrine konfrontacija (reformatoriai prieš „liaudies patriotus“), o ne intensyviu siekiu perimti valdžią. Buvo apsiribojama nepasitenkinimo ir protesto akcijomis, nors valdžiai perimti to nepakanka.

Aktyvesnei politinei priešpriešai su valdžia trukdo ir silpna partinė sistema. Rusijoje politinė valdžia sutelkta prezidento rankose, vyriausybę formuoja ne partijos, todėl jų vaidmuo pasirenkant politinį kursą yra labai neženklus. Didesnis partijų vaidmuo, kuris sustiprintų ir opoziciją, galimas tik išsikristalizavus galingiems atskirų visuomenės sluoksnių interesams, kuriuos tie sluoksniai sieks ryžtingai ginti politiniais instrumentais.

Opozicijos vaidmuo rinkimų procese

Dabartinių Rusijos politinių grupuočių, vadinančių save opozicinėmis, svarbiausias siekis yra kuo labiau paveikti artėjantį rinkimų ciklą. Dėl vidinio silpnumo jų galimybės suvaidinti reikšmingą vaidmenį nėra didelės. Tiesa, dėl opozicijos veiklos jau galima numatyti svarbiausias rinkimų agitacijos kryptis. Daugiausia dėmesio bus skiriama socialiniams klausimams. Tačiau Kremliaus oponentų grupuotės iš esmės yra praradusios savo politinį potencialą ir anksčiau turėtą tam tikrą galimybę daryti įtaką šalies politiniams procesams. Vykstant Dūmos ir prezidento rinkimams, opozicija tegali tik patvirtinti, kad yra jėgų, kurios konfrontuoja su Kremliumi. Taip galima sukurti politinį placdarmą ateities politinėms kovoms bei padidinti savo įtaką visuomenei. Prasidėjus vidaus nesutarimams Rusiją valdančioje grupuotėje ir Kremliaus klanams kovojant vienas su kitu, opozicinės grupės gali tapti visuomenės paramos konkrečiam klanui išraiškos priemone, taip ateityje gaunant tam tikrų politinių dividendų. Toks scenarijus padėtų sustiprinti politinę opozicijos įtaką.

Reikia pripažinti, kad būsimame rinkimų procese ne opozicija, o pati valdžia bus realia valdžios kaitos iniciatore. Artėjančios politinės permainos turėtų suardyti politinį vidinių Kremliaus grupuočių balansą, tačiau valdžios perdavimas, tikėtina, vyktų be aktyvaus opozicijos dalyvavimo – reikšmingiausią įtaką turės jėgos, iki šiol disponuojančios realia valdžia Rusijoje. Tačiau istorija moko, kad labai dažnai valdžios perdavimas atveria kelius struktūriniams politinės sistemos pokyčiams.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (108)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras