Likus maždaug mėnesiui iki Rusijos Parlamento rinkimų, situaciją šioje šalyje galima apibūdinti taip: chaosas. Artėdama prie Liaudies vienybės dienos, kuri minima lapkričio 4 d. ir šiemet beveik sutampa su devyniasdešimtosiomis bolševikų revoliucijos metinėmis, Rusija tampa vis labiau susiskaldžiusi ir moraliai pakrikusi.

Keista propagandinė Vladimiro Putino kalba Politinio kalinio dieną prie memorialo Maskvoje pažymint Stalino represijų aukų atminimą... Pataikūniškas keturių Rusijos intelektualų kreipimasis į prezidentą, kviečiantis jį likti šiame poste ir galutinai suskaldęs kadaise „perestroiką“ pradėjusią inteligentiją... Įnirtinga Dūmos rinkimų kampanija, kuri po gruodžio pereis į kitą fazę – iš anksto nulemtą kovą dėl prezidento posto...

Visa tai susipina į didžiulį prieštaravimų kamuolį, kuris, apžvalgininkų nuomone, vieną kartą sprogs.

Simptominį Rusijos visuomenės susiskaldymą iliustruoja keturių Rusijos intelektualų laiškas, kviečiantis V. Putiną likti šalies prezidentu. Kaip bebūtų keista, jis Rusijos vadovui ir žiniasklaidai buvo išsiųstas būtent artėjant Politinio kalinio dienai, Liaudies vienybės šventei ir, jei norite, revoliucijos devyniasdešimtmečiui. Kaip sakoma, visų skoniui...

Dauguma Rusijos meno, kultūros ir visuomenės veikėjų tų keturių intelektualų kvietimu pasipiktino. Netgi ne dėl to, kad jis pasirašytas visų šalies menininkų vardu. Pastarieji atsiribojo nuo ketverto ir paskelbė atskirą protesto laišką.

Rusijoje atgaivinamas asmenybės kultas. Taip žinomų menininkų Nikitos Michalkovo,  Zurabo Ceretelio ir kitų dviejų kreipimąsi įvertino jų oponentai. Sovietų Sąjungoje dauguma abejingai žvelgė į Leonidą Brežnevą ir jo pamainas, o atėjus Michailui Gorbačiovui papūtė vilties vėjai, kad vieną kartą baigsis tuščių indų skambėjimas ir tokių pat tuščių asmenybių garbinimas. Beje, viena iš tos „perestroikos“ tribūnų buvo pastatyta inteligentijos flange. Kas tada nesigėrėjo jų mintimis, išsakytomis laikraštyje „Literaturnaja gazeta“ ar žurnale „Ogoniok“... Bet virto asmenybės, žlugo idealai, praūžė pučai, tapę rusiškosios demokratijos išbandymu ir revoliucinės dvasios patikrinimu. Pasirodo, Rusija pamokų neišmoksta. Naujamečio 2000 m. šampano purslai susimaišo su atsargiu rusų laukimu: koks gi bus naujasis Rusijos vadovas, kuriam vairalazdes perdavė linksmasis Borisas Jelcinas? O V. Putinas, pasirodo, buvo, kas ir buvęs: disciplinuotas administratorius, žvalgybos agento patirtį turintis operatyvininkas, prisiekęs valstybininkas, visomis jėgomis ginantis Rusijos interesus visame pasaulyje.

Kartu su keturių menininkų laikraštyje „Rosijskaja gazeta“ išspausdintu laišku, kaip rašo interneto svetainė „Grani.ru“, ryškiai suspindo dar vienas V. Putino bruožas: pasirodo, jis mėgsta būti garbinamas, kviečiamas pasilikti, visos tautos vardu šlovinamas... Ir dabartiniam Rusijos prezidentui šiuo atžvilgiu visai netoli iki Stalino įvaizdžio. Skirtumas tik toks, kad už V. Putino nugaros dar nesidriekia gulagai, Butovo poligonas prie Maskvos, kuriame suguldyta tūkstančiai 1937 m. represijų aukų, jo nekankina pokario trėmimų košmarai. Bet kas žino, gal viskas dar prieš akis: juk ne veltui V. Putinas vadinamas prezidentu iki gyvos galvos...

Taigi N. Michalkovas stipriai nuvylė V. Putiną. Tiesiog prišiukšlino prie jo durų, prikiaulino. Sunku net išversti iš vaizdingos rusų kalbos tuos apibūdinimus, kuriais interneto tinklalapyje „Grani.ru“ įvertinamas keturių intelektualų padlaižūniškas kreipimasis. Tos liaupsės labai pakirto esamo ir kada nors gal dar būsimo prezidento prestižą. Štai kodėl V. Putinas skuba pagerbti Stalino represijų aukas, ko jis niekada nedarė, sakyti veidmainiškas kalbas, galbūt suredaguotas tų pačių jį dievinančių intelektualų...

Tad kur eina Rusija, vedama „Vieningosios Rusijos“ vedlio? Į vienybę ar į chaosą?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.