|
Kur link eina Rusija? (2)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 11 06
Likus maždaug mėnesiui iki Rusijos Parlamento rinkimų, situaciją šioje šalyje galima apibūdinti taip: chaosas. Artėdama prie Liaudies vienybės dienos, kuri minima lapkričio 4 d. ir šiemet beveik sutampa su devyniasdešimtosiomis bolševikų revoliucijos metinėmis, Rusija tampa vis labiau susiskaldžiusi ir moraliai pakrikusi.
Keista propagandinė Vladimiro Putino kalba Politinio kalinio dieną prie memorialo Maskvoje pažymint Stalino represijų aukų atminimą... Pataikūniškas keturių Rusijos intelektualų kreipimasis į prezidentą, kviečiantis jį likti šiame poste ir galutinai suskaldęs kadaise perestroiką pradėjusią inteligentiją... Įnirtinga Dūmos rinkimų kampanija, kuri po gruodžio pereis į kitą fazę iš anksto nulemtą kovą dėl prezidento posto...
Visa tai susipina į didžiulį prieštaravimų kamuolį, kuris, apžvalgininkų nuomone, vieną kartą sprogs.
Simptominį Rusijos visuomenės susiskaldymą iliustruoja keturių Rusijos intelektualų laiškas, kviečiantis V. Putiną likti šalies prezidentu. Kaip bebūtų keista, jis Rusijos vadovui ir žiniasklaidai buvo išsiųstas būtent artėjant Politinio kalinio dienai, Liaudies vienybės šventei ir, jei norite, revoliucijos devyniasdešimtmečiui. Kaip sakoma, visų skoniui...
Dauguma Rusijos meno, kultūros ir visuomenės veikėjų tų keturių intelektualų kvietimu pasipiktino. Netgi ne dėl to, kad jis pasirašytas visų šalies menininkų vardu. Pastarieji atsiribojo nuo ketverto ir paskelbė atskirą protesto laišką.
Rusijoje atgaivinamas asmenybės kultas. Taip žinomų menininkų Nikitos Michalkovo, Zurabo Ceretelio ir kitų dviejų kreipimąsi įvertino jų oponentai. Sovietų Sąjungoje dauguma abejingai žvelgė į Leonidą Brežnevą ir jo pamainas, o atėjus Michailui Gorbačiovui papūtė vilties vėjai, kad vieną kartą baigsis tuščių indų skambėjimas ir tokių pat tuščių asmenybių garbinimas. Beje, viena iš tos perestroikos tribūnų buvo pastatyta inteligentijos flange. Kas tada nesigėrėjo jų mintimis, išsakytomis laikraštyje Literaturnaja gazeta ar žurnale Ogoniok... Bet virto asmenybės, žlugo idealai, praūžė pučai, tapę rusiškosios demokratijos išbandymu ir revoliucinės dvasios patikrinimu. Pasirodo, Rusija pamokų neišmoksta. Naujamečio 2000 m. šampano purslai susimaišo su atsargiu rusų laukimu: koks gi bus naujasis Rusijos vadovas, kuriam vairalazdes perdavė linksmasis Borisas Jelcinas? O V. Putinas, pasirodo, buvo, kas ir buvęs: disciplinuotas administratorius, žvalgybos agento patirtį turintis operatyvininkas, prisiekęs valstybininkas, visomis jėgomis ginantis Rusijos interesus visame pasaulyje.
Kartu su keturių menininkų laikraštyje Rosijskaja gazeta išspausdintu laišku, kaip rašo interneto svetainė Grani.ru, ryškiai suspindo dar vienas V. Putino bruožas: pasirodo, jis mėgsta būti garbinamas, kviečiamas pasilikti, visos tautos vardu šlovinamas... Ir dabartiniam Rusijos prezidentui šiuo atžvilgiu visai netoli iki Stalino įvaizdžio. Skirtumas tik toks, kad už V. Putino nugaros dar nesidriekia gulagai, Butovo poligonas prie Maskvos, kuriame suguldyta tūkstančiai 1937 m. represijų aukų, jo nekankina pokario trėmimų košmarai. Bet kas žino, gal viskas dar prieš akis: juk ne veltui V. Putinas vadinamas prezidentu iki gyvos galvos...
Taigi N. Michalkovas stipriai nuvylė V. Putiną. Tiesiog prišiukšlino prie jo durų, prikiaulino. Sunku net išversti iš vaizdingos rusų kalbos tuos apibūdinimus, kuriais interneto tinklalapyje Grani.ru įvertinamas keturių intelektualų padlaižūniškas kreipimasis. Tos liaupsės labai pakirto esamo ir kada nors gal dar būsimo prezidento prestižą. Štai kodėl V. Putinas skuba pagerbti Stalino represijų aukas, ko jis niekada nedarė, sakyti veidmainiškas kalbas, galbūt suredaguotas tų pačių jį dievinančių intelektualų...
Tad kur eina Rusija, vedama Vieningosios Rusijos vedlio? Į vienybę ar į chaosą?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |