Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV ir Rusijos „didieji mainai“: naujosios NATO šalys baiminasi būti parduotos

2007 11 05

NATO būstinėje Briuselyje JAV ir Rusija susirėmė atkaklumo varžybose. Abi pusės bando išsaugoti Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį (ĮGES), kuri po šaltojo karo pabaigos laikoma vienu iš kertinių saugumo Europoje akmenų. Tačiau ant kortos pastatyta žymiai daugiau, nei vien šios sutarties likimas, tvirtina dienraštis „International Herald Tribune“.

Pasak jo, JAV ir jų sąjungininkai Europoje, pirmiausia Prancūzija ir Vokietija, siekia susitarimo su prezidentu Vladimiru Putinu dėl „didžiųjų mainų“. Jie tikisi, kad jei NATO padarys nuolaidų Rusijai dėl ĮGES, tai Putinas ne tik nesiims vykdyti savo grasinimo gruodžio 12 dieną pasitraukti iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, bet gali prasidėti naujas diplomatinis suartėjimas su Rusija, kuris padėtų pasiekti kompromisą sprendžiant ir kitus rimtus tarptautinius nesutarimus, rašo „International Herald Tribune“.

Viena tokių problemų – Kosovas. Nepaisant atkaklaus Rusijos priešinimosi, etniniai albanai tvirtai pasiryžę gruodį vienašališkai paskelbti nepriklausomybę, jei derybos su Serbija baigtųsi nesėkme. Antroji problema – Iranas. JAV reikia absoliučios Rusijos paramos, kad Iranui nebūtų leista susikurti techninės bazės branduoliniam ginklui gaminti. Ir, galiausiai, JAV planas įrengti Čekijoje ir Lenkijoje savo priešraketinio skydo elementus. Rusija ir kai kurios Vakarų Europos šalys šį planą laiko neprotingu.

Saugumo ekspertų tvirtinimu NATO derybininkai būtų naivūs, jei manytų, kad darydami nuolaidas Putinui dėl ĮGES automatiškai užsitikrintų jo pritarimą likusioms „didžiųjų mainų“ dalims. „Šie samprotavimai paremti klaidingomis prielaidomis. Sunku įsivaizduoti, kad Putinas parduotų Kosovą už kompromisą dėl ĮGES“, - teigia Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone ginklavimosi kontrolės specialistas Christopheris Langtonas.

ĮGES suformavo įprastinės ginkluotės – tankų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, puolamųjų sraigtasparnių ir karinių lėktuvų – nuo Vankuverio iki Vladivostoko mažinimo sistemą. Šią sutartį pasirašiusios valstybės įsipareigojo leisti vykdyti inspekcijas savo teritorijoje ir informuoti sutarties dalyves apie kariuomenės perdislokavimus. Sutartimi buvo nustatyti kariuomenės dislokavimo „flanguose“ ir prie valstybinių sienų apribojimai, kad būtų galima išvengti netikėtų atakų, rašo „International Herald Tribune“.

Nors šaltasis karas pasibaigė, 1992 m. įsigaliojusią ĮGES verta išsaugoti, teigia ekspertai. „Be šios sutarties mes negalėsime sužinoti, ką daro Baltarusija ir Rusija, - aiškina Nyderlandų užsienio reikalų instituto ekspertas papulkininkis Marcelis de Haasas. – Iš esmės ji padeda sustiprinti pasitikėjimą, kad žinai situaciją“.

Putinas iškėlė sąlygas, kurias įvykdžius Rusija ir toliau laikytųsi šios sutarties. Jis nori, kad prie ĮGES prisijungtų Estija, Latvija bei Lietuva ir kad visos sutartį pasirašiusios valstybės ratifikuotų 1999 m. suderintas ĮGES pataisas, teigia „International Herald Tribune“. Kol kas šias pataisas ratifikavo tik Rusija ir Baltarusija. Putinas taip pat nori, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai priklauso beveik visos NATO šalys ir kuriai prižiūrint vyko derybos dėl ĮGES, užtikrintų Rusijai lankstesnes sąlygas prireikus permesti ginkluotę ir kariuomenę į „karštuosius“ regionus šalia savo pietinių sienų.

Pasak „International Herald Tribune“, NATO būstinėje vykstančiose darybose dalyvaujantys diplomatai sako, kad dėmesys sutelktas vien tik į kompromiso dėl ĮGES paieškas. Tuo pat metu jie pripažįsta įsivėlę į ginčus dėl Kosovo, Irano ir priešraketinės gynybos sistemos. Jie taip pat informavo, kad NATO iškilo prieštaravimai tarp Rytų ir Vakarų: Rytų Europos šalys baiminasi, kad bus „parduotos“ vardan globalaus kompromiso.

Putinas perspėjo Vakarus – jei Kosovas paskelbs nepriklausomybę neatsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, ir ją pripažins JAV ir ES šalys, gali būti sukurtas precedentas, kuriuo pasinaudotų kiti „karštieji“ regiono taškai. Nepriklausomas valstybes siekia sukurti Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistai Gruzijoje, taip pat Padniestrė Moldavijoje, visi šie regionai siekia karinės ir politinės Maskvos paramos. Putinas neskuba padėti į šalį šių kozirių. Be to, yra dar Irano ir JAV priešraketinio skydo dislokavimo Rytų Europoje problemos.

Grįžkime prie NATO, siūlo dienraštis. Kai kurios Rytų Europos šalys vėl ėmė būgštauti, kad Vakarai ketina nuraminti Putiną jų saugumo sąskaita. „Nors ir priklauso NATO, Rytų Europos šalys baiminasi, kad Rusija bet kuriuo atveju pasinaudos kompromisu, kad kaimynystėje sukurtų savo įtakos sferas, pavyzdžiui, Moldavijoje ar Gruzijoje“, - tvirtina „Center for European Reform“ gynybos ekspertas Tomas Valasekas.

Dienraščio teigimu JAV pasiūlė, kad Baltijos šalys tiesiogiai aptarinėtų su Rusija savo prisijungimą prie ĮGES. Vašingtonas taip pat rekomendavo valstybių parlamentams pradėti ratifikavimo procedūrą. Be to, Vokietijos spaudžiama NATO svarsto galimybę pritarti, kad Rusijos kariškiai galėtų likti Abchazijoje – tačiau tik tarptautinės taikdarių misijos sudėtyje. Lygia greta Rusija turėtų pradėti kariuomenės išvedimą iš Padniestrės.

„Šiuo požiūriu JAV rimtai keičia savo poziciją. Rusija kol kas neapsisprendė, kaip turėtų į tai reaguoti“, - sakė „International Herald Tribune“ vienas derybose Briuselyje dalyvaujantis Vakarų diplomatas, panorėjęs likti nežinomas.

Baltijos šalių diplomatai yra priblokšti, rašo „International Herald Tribune“. „Žinoma, mums labai svarbus dialogas su Rusija dėl šios sutarties, - dienraščiui sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis. – Tačiau būtų gerai, kad mūsų draugai amerikiečiai ir Europos Sąjunga kreiptų didesnį dėmesį į tai, kas dėsis Rusijos kaimynystėje artimiausiais mėnesiais. Gali būti, kad dienotvarkėje vyraujantys globaliniai klausimai pasirodys tik bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų Rusijos interesų jos kaimynystėje“.

Iš tikrųjų, visai įmanomas dalykas, kad Rusijos interesai kaimyninėse teritorijose gali likti vienintele realia „mainų“ vertybe Vakarų rankose, teigia dienraštis. Putinas jaučiasi apsuptas NATO ir JAV, ypač po 2004 m., kai į Šiaurės Atlanto aljansą buvo priimtos Baltijos šalys.

„Būtent tada Rusija neteko šių buvusių Sovietų sąjungos respublikų“, - aiškina M. de Haasas.

Rusija primygtinai reikalauja, kad Baltijos šalys prisijungtų prie ĮGES, kad galėtų apriboti NATO kariuomenės koncentraciją ir manevrus šiame regione. Atsakydama į JAV priešraketinės gynybos skydą, kurio diegimo planai dar labiau sugriežtino Rusijos poziciją dėl ĮGES, Maskva pagrasino dislokuoti raketas Kaliningrado srityje – savo anklave, įsiterpusiame tarp Lietuvos ir Lenkijos. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos, Ukrainos ir Moldavijos stojimui į NATO, baimindamasi, kad jos įtaka šiame regione sumažės.

Šiame žaidime NATO ant kortos pastatė labai daug, tvirtina „International Herald Tribune“. Aljansas nori išgelbėti ĮGES, garantuojančią inspekcijas Rusijos ir kitoje buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje esančiuose kariniuose objektuose. Putinas irgi neatsisakytų išsaugoti ĮGES, tik su sąlyga, kad jo reikalavimai bus įgyvendinti iki gruodžio 12 d. Kadangi laikas spaudžia, rytų europiečius galbūt pavyks įtikinti padaryti kompromisą, rašo „International Herald Tribune“. Tačiau jei JAV, Prancūzija ir Vokietija mano, kad Rusija padarys rimtų nuolaidų dėl Kosovo ir Irano, tai joms derėtų apie tai pagalvoti geriau, tvirtina dienraštis.

www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras