Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kas vadovauja Kremliaus viešiesiems ryšiams? (1)

Evaldas Mikutis
2007 11 18

Sakoma, kad profesionalios politikos epochoje svarbiausia priemonė legaliai gauti valdžios mandatą yra ne ideologija ir jos principais paremtos vertybės, o politinės technologijos, grindžiamos įvairiausiomis psichologinėmis metodikomis ir manipuliacijos visuomene strategijomis. Politikos technologizacija leidžia menkos politinės kultūros visuomenėje iš nežinomo asmens lengvai suprojektuoti naują lyderį, naują „tautos gelbėtoją“ per labai trumpą laiką. Šios technologijos suteikia galimybę panaudojant administracinius resursus į valdžią atvesti „reikalingus“ žmones.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui populiarumą visuomenėje sukūrė politiniai technologai bei labai intensyvios viešųjų ryšių kampanijos. Iš beveik nežinomo biurokrato jis staiga tapo visuomenės ir valstybės lyderiu, demonstruojančiu ryžtą, pajėgiu išspręsti visas iškylančias problemas. Toks V. Putino įvaizdis parinktas visuomenei labai sumaniai, nes didelė dalis Rusijos piliečių buvo nusivylusi ligoto bei suvargusio Boriso Jelcino valdymu ir siekė „tvirtos rankos“ atėjimo į valdžią. Kaip tik tokia taktika ir sudarė prielaidas Kremliaus įpėdinio pergalei. Šį projektą rengę žmonės ir toliau vadovauja intensyvioms prezidento administracijos viešųjų ryšių akcijoms, kurios, pridėjus administracinius resursus, didelius finansinius išteklius ir kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, yra labai efektyvios ir laiduoja sėkmingą politinių projektų įgyvendinimą.

Pilkasis Kremliaus kardinolas – Vladislavas Surkovas

Vladislavas Surkovas Rusijoje ir Vakarų žiniasklaidoje vadinamas „pilkuoju kardinolu“, „Kremliaus smegenimis“. Šis viešųjų ryšių profesionalas atėjo iš M. Chodorkovskio banko „Menatep“, kur vadovavo reklamos skyriui, tačiau vėliau su šiuo oligarchu santykius nutraukė. Savo karjerą Kremliuje V. Surkovas pradėjo 1999 metais. Kaip tik jam priskiriama svarbiausių politinių projektų autorystė. Teigiama, kad jis aktyviai dalyvavo V. Putino rinkimų kampanijoje ir tai nulėmė, jog jis tapo prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, kuruojančiu vidaus politiką ir įvairių politinių projektų organizavimą. Viena sėkmingiausių V. Surkovo akcijų laikoma „valdžios partijos“ „Vieningoji Rusija“ sukūrimas. Jis siekė, kad įtakingi regioninio elito atstovai susijungtų į Kremliui lojalų politinį bloką. Įgyvendindamas šį sumanymą V. Surkovas sulipdė iš judėjimų „Vienybė‘ ir „Tėvynė – visa Rusija“ proprezidentinę partiją „Vieningoji Rusija“. Intensyvios politinės agitacijos ir politinių technologijų panaudojimas, administraciniai resursai nulėmė, kad „valdžios partija“ Dūmoje gavo absoliučią daugumą.

Po „oranžinės“ revoliucijos Ukrainoje Kremlius išsigando nekontroliuojamo jaunimo ir jo politinių galimybių. Ukrainos pavyzdys parodė, kad aktyvus jaunimo dalyvavimas politiniame procese nekontroliuojant valdžiai yra labai pavojingas ir galima prarasti politinę iniciatyvą, jei jaunimo potencialą panaudos opozicinės jėgos. Šią problemą išsprendė proprezidentinių jaunimo judėjimų projektas, kurio autorystė taip pat priskiriama V. Surkovui. Pirmiausia buvo sukurtas jaunimo judėjimas „Einantys kartu“, tačiau dėl skandalingų akcijų ir odiozinės šio judėjimo dalyvių reputacijos jis laikomas nelabai sėkmingu. Žiniasklaida nustatė, kad judėjimui priklausė keletas futbolo sirgalių gaujų vadeivų. Tuomet V. Surkovas inicijavo kitą patriotinio pobūdžio judėjimą „Naši“ („Mūsiškiai“). Šis judėjimas aktyviai demonstruoja lojalumą valdžiai, ne kartą jam savo paramą išsakė ir prezidentas V. Putinas (dėl to kai kurie apžvalgininkai šį judėjimą pavadino „putinjugendu“). V. Surkovas laikomas ir Kremliaus ideologu. Jis suformulavo „suverenios demokratijos“ koncepciją, kuri tapo „Vieningosios Rusijos“ rinkimų programos dalimi. Naujausias Kremliaus politinio technologo projektas – pseudokairiosios  „valdžios partijos“ „Teisingoji Rusija“ kūrimas. Šia akcija siekiama sutelkti kairiojo spektro rinkėjus po naujos „valdžios partijos“ vėliava. Visas V. Putino administracijos akcijas V. Surkovas stengiasi pagrįsti intelektualinėmis koncepcijomis, suteikti prezidento politikai tam tikrą vertybinį pagrindą. Jis iki šiol laikomas vienu intelektualiausių, sumaniausiųprezidento komandos narių.

Manipuliatorius Nr. 1 – Glebas Pavlovskis

Ne mažiau įtakingu Kremliaus politinių technologijų meistru laikomas Glebas Pavlovskis. Šis sovietmečiu buvęs disidentas aktyviai dalyvavo politinėse kampanijose, rengė generolo A. Lebedžio ir jį remiančio judėjimo „Rusų bendruomenių kongresas“ rinkimų strategiją, tačiau judėjimas į Dūmą nepateko. Jis 1995 m. įkūrė Efektyvios politikos fondą (EPF). Šis fondas aktyviai dalyvavo 1996 m. B. Jelcino perrinkimo kampanijoje. Manoma, kad kaip tik G. Pavlovskio iniciatyva buvo kuriamas komunizmo sugrįžimo mitas, siekiant įbauginti liberalius rinkėjus ir verslo klasę, kuri bijojo galimo G. Ziuganovo išrinkimo. Po šios kampanijos ir aktyvaus dalyvavimo rusų internetinės žurnalistikos kūrime G. Pavlovskio įtaka labai išaugo. 1999 m. jis buvo įtrauktas į rinkimų procesą, aktyviai dalyvavo V. Putino išrinkimo kampanijoje. V. Putino pergalė nulėmė didelį šio politinių manipuliacijų specialisto svorį Kremliuje: G. Pavlovskis tapo prezidento patarėju. Iki 2005 m. jis buvo vienu svarbiausių Kremliaus strategų, darančių didelę įtaką prezidentui. Po „oranžinės“ revoliucijos G. Pavlovskio įtakasusvyravo, nes jo akcijos Ukrainoje nedavė reikiamo rezultato: V. Janukovyčius pralaimėjo V. Juščenkai. Žiniasklaidos demonizuotas politinių technologijų meistras  pasirodė gebantis veikti tik ten, kur aktyviai galima naudoti administracinius resursus. G. Pavlovskis oficialiai laikosi gana liberalaus požiūrio į Rusijos ateitį, mano, kad Rusija turi atsisakyti siekio tapti imperija. Šalis turi siekti būti konkurencinga laisvos rinkos valstybe. Šie liberalūs pasisakymai netrukdo jam aktyviai dalyvauti „valdomos demokratijos“ režimo kūrime.

Antroji  „piarščikų“ kohorta

Kremliaus viešųjų ryšių kampanijų organizavime ir planavime aktyviai dalyvauja ir jaunoji karta, daugelis iš jų – G. Pavlovskio EPF bendradarbiai. Jaunimo reikalus ir projektus su jaunimo organizacijomis kuruoja Nikita Ivanovas. Jo uždavinys yra užkirsti kelią „oranžiniam“ valdžios perdavimo variantui, politiškai aktyvų jaunimą buriant į valdžios kontroliuojamas visuomenines organizacijas. Viena svarbiausių šio Kremliaus „piarščiko“ akcijų – Maskvos aukštųjų mokyklų studentų įtraukimas į proprezidentines organizacijas „Mūsiškiai“, „Jaunoji Rusija“, studentų klubą VAL. Opozicija teigia, kad N. Ivanovas susijęs su chuliganiškais išpuoliais prieš radikalų grupes. Po beisbolo lazdomis ginkluotų chuliganų išpuolio prieš uždraustos E. Limonovo partijos aktyvistus N. Ivanovas net įgijo pravardę: „Kremliaus ranka su beisbolo lazda.“

N. Ivanovo viršininkas Modestas Kolerovas priskiriamas prie labai įtakingų Kremliaus viešųjų ryšių specialistų. Oficialiai jis vadovauja prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybai. Ši struktūra atsirado po Ukrainos įvykių 2005 m. ir jos uždavinys – užkirsti kelią „spalvotosioms“ revoliucijoms visoje NVS erdvėje. Teigiama, kad M. Kolerovas organizavo antilatvišką kampaniją, kuria buvo siekiama primesti Latvijai neonacistinės šalies įvaizdį. Jis aktyviai dalyvavo informacinės agentūros „Regnum“ kūrime, buvo jos redaktorius. Ši informacinė agentūra aktyviai naudojama įgyvendinant Kremliaus organizuojamas viešųjų ryšių kampanijas.

Vis labiau artėjant 2007 m. Valstybės Dūmos ir, svarbiausia, 2008 m. prezidento rinkimams, reikia laukti naujų Kremliaus „piarščikų“ akcijų. Šių akcijų tikslas jau dabar aiškus – „valdžios partijos“ bei V. Putino įpėdinio pergalės organizavimas ir potencialių opozicijos kandidatų neutralizavimas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras