|
The Economist: Proveržis Moldovos ir separatistų santykiuose
2007 11 05

Negalima sakyti, kad šiame regione laikas visai sustojo. Kita vertus, skilimas į save respublika paskelbusią Padnestrę ir likusią Moldovos dalį anachronizmas. Akivaizdu tai, jog tai pasaulio gabalėlis, kuris labai mažai kam rūpi, ir išorinis pasaulis gyvena tarsi jo nė nebūtų. Visai kitaip nei Gruzija, apie kurią nuolat kalbama, ginčijamasi, nors ir čia yra ne vienas iš Sovietų Sąjungos byrėjimo laikų įšaldytas konfliktas. Moldova neturi tokios strateginės reikšmės kaip Gruzija. Geopolitiškai ji svarbi gal tik tuo, kad per ją teka didelė upė Dniestras. Vakarai su Gruzija sieja dideles viltis ir tikisi, jog ji taps šalimi, padėsianti pralaužti Kremliaus monopoliją energijos išteklių vamzdynams. Su Moldova tokie lūkesčiai nesiejami.
Labai ilgą laiką derybos su separatistinės Padnestrės valdžia jokių rezultatų nedavė. Pernelyg daug kam labai naudinga juodoji muitinės skylė regione, kuriame gana dideli muitai. Nors oficialiai Padnestrės, Moldovos, Ukrainos ir Rusijos politiniai elitai nedraugauja tarpusavyje, tačiau, regis, turi nemažai bendrų interesų.
Tačiau patyręs Jamestown Foundation analitikas Vladimiras Socoras, gyvenantis Miunchene, tvirtina, kad galima kalbėti apie proveržį Moldovos valdžios ir separatistų santykiuose. ES stebėtojų misija, dirbanti pasienio su Ukraina ruože, gerokai apsunkino kontrabandininkų gyvenimą. Naujas Moldovos muitų reglamentas skatina registruoti sandorius. Legalus verslas, aišku, nėra toks pelningas kaip kontrabanda, tačiau, sureguliavus mokesčius ir muitus, sutvarkius kontrolę, nemaža dalis žmonių renkasi legalų verslą, kuris kainuoja kur kas mažiau nervų. Visa tai pakerta separatistinės valdžios galią.
Keičiasi ir Moldovos atstovų derybinė taktika. Šią vasarą prezidentas Vladimiras Voroninas neoficialiose pokalbiuose prabilo apie galimybę sudaryti taikos sutartį su separatistais, kuri garantuotų separatistams atstovavimą Moldovos parlamente ir vyriausybėje. Toks planas sukėlė audringų protestų. Protestavo tiek patriotiškai nusiteikę moldavai, kurių įsitikinimu, nuolaidos separatistams per didelės, tiek užsienio ekspertai, kurie baiminosi, jog tokiu būdu Kremliui bus suteikta per didelė galia kontroliuoti situaciją regione. Kritiška reakcija buvo reikalinga pačiam prezidentui, kuris dar kartą įsitikino, jog yra remiamas Vakarų. Jis atsisakė bet kokių planų, Kremliui tarpininkaujant, neformaliai derėtis su separatistais, ir žengė naujus diplomatinius žingsnius, kurių pagrindinė idėja nusiginklavimas. Voroninas pareiškė, kad dabartinio dydžio Moldovos ir separatistų armijos yra visiškai nereikalingos. Šiandien Moldova turi 6,5 tūkstančio kareivių, separatistai net 10 tūkstančių. Taip pat jie dar turi sunkiosios artilerijos likučių, kuriuos čia paliko sovietinė armija.
Nusiginklavimas reikštų signalą, jog laikas iš regiono pasitraukti rusų taikdariams. Juos turėtų pakeisti tarptautinių organizacijų stebėtojai. Kodėl Padnestrės vadovai su tuo turėtų sutikti? Voroninas jiems kaip kompensaciją pasiūlė keletą dalykų. Pavyzdžiui, galimybę Padnestrėje veikiančioms firmoms užsiimti teisėtais verslo santykiais su ES valstybėmis. Tokią galimybę šiandien turi Moldova. Taip pat pasiūlė galimybę modernizuoti transporto infrastruktūrą. Oficialią akreditaciją Padnestrės universitetui ir bendrą žiniasklaidos projektą sukurti bendrą televiziją.
Visa tai ypač palanku Padnestrės gyventojams. Taip pat Voroninas teigia, kad yra pasirengęs tarpininkauti, jog ES valstybės panaikintų draudimą separatistų valdžios atstovams įvažiuoti į Europos valstybes.
Kol kas separatistų parlamentas Tiraspolyje žengė kelis žingsniu įtampos mažinimo link. Buvo sumažinti muitai prekėms iš Moldovos ir panaikintas migracijos mokestis, kurį turėjo mokėti žmonės, keliaujantys iš Padnestrės į Moldovą ir atvirkščiai.
Kol kas tai tėra nedrąsūs susitaikymo gestai ir neaišku, kuo visa tai baigsis. Tačiau gali būti, kad Kremliui tikrai nusibodo brangiai kainuojanti marionetinė Padnestrės separatistų vyriausybė. Jei taip, tai kelias kompromisų link šiandien lygesnis nei bet kada pastaruoju metu.
Parengta pagal The Economist
Bernardinai.lt |