Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rezoliucija dėl armėnų genocido nenaudinga JAV Vidurio Rytų politikai (3)

Komentarai:

gin, 2007 11 24 23:02
beje, dar prie to paties: manau, kad Turkija niekada neįstos į ES, nes pačioje Europoje yra užgrobtos graikų žemės ir priklauso Turkijai. Dėl šių žemių Graikiją pretenzijų kažkodėl nereiškia.

gin, 2007 11 24 22:58
o Europa nenori Turkijos.dar Turkiją privalės pasirašyti genocido konvenciją už 1915.armėnų genocidą.Turkija privalo turėti drąsos pripažinti savo praeitį, kad ir kokia ji nemaloni jį būtų.Taip bus geriau ir Turkijai, Armėnijai ir ES.Tai būtų žengtas didelis istorinis teisingumas.Pagal naujas direktyvas ES kelią Turkijai didelius reikalavimus, dėl armėnų genocido.Dar būtų geriau, kad Armėnija pareikalautų teisinės kompensacijos už tautos genocidą, ir Armėnijai grąžinti istorines žemes, sukurti nepriklausomą Kurdistano valstybę.Armėnija turi teisę reikalauti tai kas jai priklauso.

Rolandas Tucas, 2007 11 16 10:03
Turkija gal kada ir taps ES nare, bet tai turetu buti tikrai negreitai. Si salis tikrai dar nepasirengusi greitu laiku tapti ES nare. Ir tikrai ne todel, kad tai islamo salis, ne todel, kad dizioji jos dalis yra ne Europos zemyne. tai visai nesvarbu. Ir is viso manau, kad terminas "Europos Sajunga" yra grynai sutartinis ir su laikus jis keisis. Tai bus kaskokia sajunga, perauganti i federacija, bet palaipsniui ji perzengs Europos geografines ribas, taps globalia (kada nors i ta globalu federacini darini ieis ir tokios salys, kaip JAV, Australija ir tt.). Jau ir dabar gal tai vyktu, taciau Ir Artimuju rytu, ir Siaures Afrikos salys yra tikrai labai toli nuo ES vertybiu. Tiesa, pageidavima jungtis i ES kazkada pareiske ir Tunisas. Na, bet nei viena is ES islamo kaimyniu toli grazu tam dar nepasirenge. Nepasirengusi ir Turkija. Pastaruoju metu si salis netgi dar labiau nutolo nuo ES deklaruojamu vertybiu. Pirmiausia zmogaus teisiu srityje. Vel prasidejo nesutarimai su Turkijos rytuose gyvenanciais kurdais. Atsisakoma pastariesiems suteikti daugiau laisviu, autonomija. Priesiskas nusistatymas ir Siaures Irako kurdu (kurie faktiskai yra atskira valstybe) atzvilgiu. O S.Irako kurdai yra pats provakarietiskiausias Irako federacijos subjektas. Taigi, Turkija atvirai eina pries ES ir NATO interesus. Tai ar tokia salis verta tapti ES nare? Zinoma, kad ne. Derybos tegul vyksta. Gal jos privers sparciau Turkija keistis. Bet ES nare Turkija taps tikrai negreitai. Tiesa, kaip kompromisa ES galetu pripazinti Siaures Kipro Turku Respublika. Gal tai padetu Turkijai sparciau keistis. Taciau i turku veiksmus Kurdistane turi buti ziurima grieztai. Tuo pat metu vakaru demokratijoms verta pasimokyti is praeities klaidu ir neskubeti i ivairias sajungas priimti tokiu kandidaciu, kaip Turkija, Gruzija, Kroatija, Serbija ir pan. Kazkada, saltojo karo metu, NATO gretas papilde Turkija. Tai buvo svarbus (tuo gal ir pateisinamas) strateginis sprendimas. Na, bet siandien nera kur skubeti. Pirmiausia tegul kandidates realiai pasikeicia, o tada prasom, "visi keliai atviri".

Rolandas Tucas


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras