Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Čečėnijos pasipriešinimo vadovybėje – sugrįžimo į konstitucines vėžes tendencijos

2007 11 17

Spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesio pirmosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo naujus politinius viražus. Iš esmės Doku Umarovas apkaltintas vykdąs Rusijos specialiųjų tarnybų diktuojamą provokacinę politiką, kuri tik kenkianti IČR nepriklausomybės kovai.

Rusijos remiama, R. Kadyrovo vadovaujama Čečėnijos administracija šių peripetijų iš esmės nekomentuoja, pranešimai Rusijos spaudoje ir Vakarų žiniasklaidoje taip pat itin lakoniški ir fragmentiški.

Žodžių ir politinių demaršų mūšis viešojoje erdvėje atsispindi daugiausia „CHECHENPRESS“ ir „KAVKAZCENTER“ portaluose. Tradiciškai ištikimai palaikęs nuosaikią ir konstitucionalistinę pasipriešinimo judėjimo liniją, taip pat dar teisėtai išrinkto A. Maschadovo (kurį nužudė Rusijos specialiosios tarnybos) laikais buvusią oficialią poziciją atspindėjęs „CHECHENPRESS“ portalas palaiko grįžimo link vienintelės legitimios IČR Konstitucijos kryptį. Tuo tarpu „KAVKAZCENTER“, visada pasižymėjęs radikalumu ir ištikimybe aršiai islamistinei Š. Basajevo politikai, įgarsina Doku Umarovo ir Movladi Udugovo lozungus, kuriais taip pat skelbiama, jog “demokratija esanti netikėlių religija” ir netgi keliami pasaulinio kalifato sukūrimo lozungai.

Takoskyra esminė

Takoskyra tarp dviejų krypčių, islamistinės ir konstitucinės IČR, nepriklausomybininkų tarpe išryškėjo dar tarp dviejų karų su Rusija, kuomet Aslanas Maschadovas, būdamas prezidentu, nesėkmingai mėgino pažaboti Š. Basajevo tipo radikalus, kurie daugelio šaltinių ir apžvalgininkų ne kartą buvo vadinami sąmoningais ar nesąmoningais Maskvos talkininkais. Mat jų veikla (teroro išpuoliai prieš civilius, radikalūs islamistiniai, tame tarpe ir antivakarietiški, lozungai) gerokai diskreditavo čečėnų pasipriešinimą ir pakenkė kovai dėl šios šalies valstybingumo pripažinimo.

Š. Basajevo veiksmai Dagestane prieš antrąjį Maskvos įsiveržimą į Čečėniją buvo viena iš dingsčių šiam užpuolimui, kartu su gyvenamųjų namų sprogdinimais įvairiuose Rusijos miestuose, kuriuos, kaip daug kas įtaria, galėjo organizuoti pačios Rusijos specialiosios tarnybos. Beje, Š. Basajevas visuomet, neva čečėnų vardu, skubėjo prisiimti atsakomybę už bet kokias Rusijoje įvykusias nelaimes – įskaitant povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą, ar virš Juodosios jūros atsitiktinai ukrainiečių numuštą lėktuvą.

Doku Umarovo, kurio pasiskelbimo teisėtu IČR prezidentu teisėtumas ir taip buvo daugelio kvestionuojamas, pastarieji veiksmai tapo paskutiniu lašu, išprovokavusiu atvirą politinę konfrontaciją. Jis pamėgino ne šiaip sau (eilinį kartą) paskelbti Čečėniją Islamo valstybe, bet ir pasivadinti ligi šiol nežinomų “Jungtinių Kaukazo Emyratų” Emyru. Tai paskatino A. Zakajevą (2007 10 22 „CHECHENPRESS“) pareikšti, jog tokie veiksmai yra ne tik antikonstituciniai ir verčia čečėnų nepriklausomybės reikalą pajuokos objektu, bet ir “kenkia visiems Kaukazo musulmonams, nes suteikia priešui naują dingstį agresijai bei prievartai”. Jis taip pat pabrėžė, kad čečėnų tauta yra pasisakiusi už galiojančią 1992-ųjų kovo 12-osios dienos konstituciją, bet ne už islamistinę valstybę. Be to, IČR URM nuomone, taip siekiama tiesiog sunaikinti teisinį IČR tęstinumą. A. Zakajevas taip pat pareikalavo ištirti “atsakingų už šią provokaciją asmenų veiklą”. Jam tuoj pat pritarė IČR parlamentas, kuris, be kita ko, paskelbė (2007 10 31 “CHECHENPRESS“) atleidžiąs Movladi Udugovą (D. Umarovo artimą šalininką) iš nacionalinės informacinės tarnybos vadovo pareigų.

Kaip pabrėžia „Jamestown“ fondo leidinys „Chechnya Weekly“ (2007 11 08), šį žingsnį paskatino tai, jog D. Umarovas, anksčiau buvęs asmeniniu A. Zakajevo draugu, yra visiškai priklausomas ar bent iš esmės įtakojamas salafitų (radikalių islamistų sekta, siekianti net atsakymą į kasdieninius klausimus rasti primityviai trakduodama Koraną; Salaf – arabiškai - protėviai). Nei D. Dudajevas, nei Z. Jandarbijevas, nei A. Maschadovas, nei Abdul Chalim Sadulajevas (Rusijos pajėgų nužudyti 4 teisėti IČR prezidentai) niekad, kaip pabrėžiama, neapeliavo į salafitus, neprašė jų paramos. Pastarasis, kaip įtariama, dėl to ir žuvo. Nė vienas iš jų nebuvo siejamas su salafitine pasaulėžiūra ir nesiekė kurti kokių nors kalifatų. Salafitų pasaulėžiūros ir atitinkamos politikos įsitvirtinimas, kaip pabrėžia analitikai, visada buvo naudingas Rusijai, nes skaldė ir kompromitavo.

Reikšminga politinė permaina

D. Umarovo ir M. Udugovo stovykla į A. Zakajevo demaršą kol kas nereagavo niekaip. Apžvalgininkų nuomone, tiesiog siekiama išsiaiškinti, kaip į šį nuosaikiosios ir konstitucionalistinės pozicijos šalininkų demaršą sureaguos čečėnai ir tarptautinė bendruomenė.

Visgi nuosaikių pažiūrų čečėnų nepriklausomybininkų suaktyvėjimas galėtų būti reikšmingas būtent tuomet, jei Čečėnijos, kaip “nepriklausomybės siekiančios šalies”, (Vakarų šalyse įsitvirtinusi formulė) klausimas dėl kokių nors priežasčių taptų aktualus.

Čečėnų tautybės politologas Maratas Ilijasovas yra pareiškęs (Žinių radijas 2007 11 04) nuomonę, jog taip galėtų nutikti, kai iš mirties taško pajudės Kosovo statuso problema. Rusija, politologo nuomone, neišvengiamai mėgins (kaip jau yra pareiškusi) išnaudoti galimą Kosovo nepriklausomybės paskelbimą dviejose Gruzijos teritorijose, kurias iš esmės laiko okupavusi – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Tai, savo ruožtu, leistų Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjams dar kartą priminti ir šį klausimą.

*******

Čečėnai nuo 1994 metų kariavo du karus su Rusija. 1996 m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas. Dar po metų pasirašyta Maskvos sutartis "dėl tarpusavio santykių pagrindų" įtvirtino Ičkerijos Čečėnų Respublikos nepriklausomybę de facto. Nepatyrę Ičkerijos vadovai neįregistravo šių sutarčių Jungtinių Tautų Organizacijoje. Vėliau Rusija sutartis sulaužė, kaip ji teigė, dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus, o Š. Basajevo vadovaujami kovotojai įsiveržė į Dagestaną. Numatytas referendumas dėl IČR nepriklausomybės taip ir neįvyko.

Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių. Be to, Rusijos karinės pajėgos ir šnipai Čečėnijoje ir užsienyje nužudė keturis Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidentus: D. Dudajevą, Z. Jandarbijevą, A. Maschadovą ir A. Sadulajevą.

Minimaliais skaičiavimais, vien pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais, aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų. Antrojo karo aukų buvo dar daugiau.

Žmogaus teisių organizacijos nevykusiais laiko Rusijos mėginimus legitimuoti Čečėnijos statusą ir santvarką. Ten nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija, priimta 2003 m. kovo 23 d. referendumu. Manoma, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai, be to, balsavo tūkstančiai Rusijos kariškių.

Rusijos kareivių motinų sąjungos duomenimis, vien nuo 1999 metų iki 2002-ųjų Čečėnijoje žuvo 6500 kareivių. Gynybos ministerija šiuos skaičius sumažino iki 2700 žuvusiųjų. Skirtumas atsiranda todėl, kad Kareivių motinų sąjunga skaičiuoja ne tik tuos kareivius, kurie žuvo kovos lauke, bet ir tuos, kurie sužeisti mirė vežant į ligoninę ar nuo žaizdų ligoninėje ir tuoj po tarnybos. Tikslių duomenų, kuriuos patvirtintų nepriklausomi šaltiniai, nėra.

Nors Maskva giriasi, jog pasipriešinimas nuslopintas, pastarąjį pusmetį išpuolių daugėjo ne tik Čečėnijoje. Smurtas ir kovos išplito Ingušijoje ir Dagestane.

Pagal „CHESNENPRESS“, „CHECHNYA WEEKLY, RADIO SVOBODA ir kt. parengė Tomas Čyvas

www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras