Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruzija – vidaus nesutarimų ir tarptautinių interesų kryžkelėje (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 11 15

Penkis milijonus gyventojų – šiek tiek daugiau negu Lietuva – teturinti Gruzija sukėlė tokį galvos skausmą Rytams ir Vakarams, kad atrodo, tarsi ši Kaukazo valstybė lemtų visą situaciją globalinėje jėgų sanklodoje. Tačiau neverta ir sumenkinti pastarųjų savaičių įvykių Gruzijoje: šalis yra tarsi geopolitinėje sankirtoje, lyg ant interesų slenksčio, nuo kurio jų gijos nusitęsia link Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros, Vidurio Azijos, Kaspijos jūros baseino, galų gale – link Rusijos gilumos...

Tad kokie šių dienų politiniai procesai lemia šios Kaukazo prezidentinės respublikos raidą ir svarbą geopolitinėje erdvėje?

M. Saakašvilis atsitokėjo pačiu laiku...

Analitikai tvirtina, kad Michailas Saakašvilis laiku susizgribo ir taip išgelbėjo savo reputaciją. Lygiai prieš ketverius metus laimėjęs „rožių revoliuciją“ (tuomet jį palaikė apie 95 proc. rinkėjų) ir išstūmęs nepopuliarų sovietinio tipo politiką Eduardą Ševardnadzę, palyginti jaunas, Vakaruose išsilavinimą įgijęs veikėjas stačia galva puolė forsuoti seną gruzinų svajonę – kuo greičiau praturtėti ir susilyginti su Vakarų šalių gyvenimo lygiu.

Šiaip jau nesėkmes politikui tauta atleidžia. Tai, kad per ketverius metus Gruzija taip ir neišbrido iš ekonominio sąstingio, neišsprendė nacionalinių problemų, dar būtų pusė bėdos. Tačiau M. Saakašvilis įnirtingai neigė politinių oponentų jam prikišamą bejėgiškumą, prieš opoziciją ėmė naudoti tramdomuosius marškinius, o kaltę dėl visų nelaimių tradiciškai vertė Rusijai. Tiesa, pastarasis „arkliukas“ Gruzijoje nujodinėtas ne tik valdžios, bet ir – o gal dar daugiau – radikalios opozicijos. Vis dėlto lemiamą šliūksnį žibalo į žaižaruojantį nesutarimų laužą kliūstelėjo įtartini suėmimai, mirtys, represijos.

Tai, kad Gruzijai niekaip nepavyksta prasimušti į ES ir NATO, o Briuselis atkakliai tyli dėl šios šalies perspektyvų integruotis į europines struktūras, dar labiau komplikavo M. Saakašvilio situaciją. O visiškai prezidentą sukompromitavo pastarųjų dienų veiksmai: išvaikytos demonstracijos, įvesta nepaprastoji padėtis, suimti opozicijos lyderiai.

Laimė, M. Saakašvilis savo 39-erių metų politiko „gruzinišką“ įkarštį, atrodo, užgniaužė: jis sutiko, kad pirmalaikiai prezidento rinkimai būtų surengti visai netrukus – kitų metų sausio 5 dieną. Jeigu, kaip reikalauja Vakarai, šiomis dienomis bus atšaukta nepaprastoji padėtis, apžvalgininkų nuomone, M. Saakašvilio reitingai dar labiau išaugs...

Opozicija telkia jėgas

O neformali rinkimų kampanija Gruzijoje jau prasidėjo. Pirmadienį vakare opozicija, susivienijusi į dešimties partijų Vieningąją koaliciją, „Marriott“ viešbutyje paskelbė savo kandidatą į prezidentus – žinomą šalyje verslininką Levaną Gačečiladzę. Kitais pranešimais, po ilgų vakarinių diskusijų koalicija taip ir nesutarė, kuri kandidatūra vertesnė. Šiaip ar taip, atrodo, sėkmės atveju tai bus laikina opozicijos figūra naujojoje valdžioje, nes, kaip pareiškė Liaudies partijos lyderis Koba Davitašvilis, būsimam prezidentui teks šalį paversti parlamentine respublika, nurėžti prezidento įgaliojimus, o tuomet jis sugrįš į verslą.

Beje, tą vakarą buvo sudėlioti lyg ir visi valdžios struktūros taškai: opozicijos lyderių dešimtukas išsidalys ministrų postus, o premjere taps buvusi užsienio reikalų ministrė Salomė Zurabišvili, iki „rožių revoliucijos“ gyvenusi Prancūzijoje. Ji giriasi ryšiais užsienyje, kuriuos panaudos kovai su M. Saakašviliu.

Opozicija nepasirinko kito garsaus verslininko, turtingiausio Gruzijos žmogaus, žydo pagal tautybę Badrio Patarkacišvilio, kuriam dabar 55-eri ir kuris, paviešėjęs Londone pas bičiulį Borisą Berezovskį, įsikūrė Izraelyje, Eilėto kurorte, prie pat Raudonosios jūros. Iš ten jis ir pareiškė, kad ketina kelti savo kandidatūrą į Gruzijos prezidento postą ir jo rinkimų kampanija bus rengiama su šūkiu „Gruzija be Saakašvilio – Gruzija be teroro“. Beje, pirmadienio vakare opozicija, iškėlusi bendrą kandidatą, jo rinkiminį šūkį radikaliai sutrumpino: „Gruzija be Saakašvilio.“

Tačiau tiek B. Patarkacišvilio, tiek buvusio gynybos ministro Iraklijaus Okruašvilio, dabar esančio Vokietijoje, tiek kitų kandidatų kelias į rinkimus nėra lengvas: vieniems generalinė prokuratūra iškėlusi bylą, kiti neatitinka Konstitucijos reikalavimų dėl sėslumo, treti – dėl amžiaus cenzo... Taigi į finišo tiesiąją gali išeiti nebent dabartinis Gruzijos vadovas ir bendras opozicijos kandidatas.

Gruziją išnaudoja ir Rytai, ir Vakarai

Vakarų reakcija į įvykius Gruzijoje dvejopa ir šiek tiek veidmainiška. JAV ir ES reikalauja kuo greičiau atšaukti nepaprastąją padėtį šalyje. Į Tbilisį sugužėjo kelios dešimtys konsultantų, patarėjų, ekspertų, Amerikos valstybės departamento, ES pasiuntinių. Vieni jų remia opozicijos tikslus, kiti sveikina M. Saakašvilio nuolaidas, treti jam pritaria, įtardami Maskvos ranką.

Tačiau daugelis apžvalgininkų ragina įsiklausyti ne į opozicijos kaltinimus prezidentui fašizmu ir diktatūra, o į gana blaivius per ketverius metus susiklosčiusios situacijos vertinimus. Antai opozicija kaltina M. Saakašvilį, kad jis, žarstydamas pažadus apie greitą įstojimą į ES ir galbūt NATO, visai pamiršo, kad ši turtinga Kaukazo šalis atsidūrė prie skurdo slenksčio. Pensininkui išgyventi už 40 larių per mėnesį vargu ar įmanoma, jeigu už juos kasdien teišeina nusipirkti tik po kepaliuką duonos. Gruzijos ekonomika visiškai priklauso nuo importo. Gal tik vaisių ir daržovių darbštūs gruzinai dar prisiaugina. Gruziniškos raidės ant pieno butelių dar nereiškia, kad jis primelžtas gruzinų ūkiuose: pieno milteliai atvežami iš Rusijos. Užtat puiki George‘o W. Busho vardu pavadinta automagistralė, vedanti į Tbilisio oro uostą, nusagstyta didžiuliais plakatais, kuriuose pavaizduotas Gruzijos prezidentas, spaudžiantis ranką kolegai iš Amerikos.

Tačiau opozicija prikiša M. Saakašviliui, jog Vašingtonas nė piršto nepajudino, kad padėtų Tbilisiui suartėti su ES, nors savo interesams Kaukazo regione jis puikiai atstovauja. Gruzijos partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis atvėrė Vašingtonui kelius Kaspijos jūros naftos link aplenkiant Rusiją. Kaukazas tapo puikiu strateginiu placdarmu galimiems reidams į Iraną, iki kurio, kaip rašo vokiečių „Die Zeit“, vos kokie 300 km. Užtat amerikiečiai dosniai dalija milijonus gruzinų kariuomenei mokyti, policijai muštruoti, o Gruzijos kontingentas yra trečias pagal dydį Irake. Vašingtonas M. Saakašvilį už tai giria, tačiau į jo viltis kuo greičiau įsijungti į euroatlantines struktūras atsako patarimu neskubėti.

Taigi, taip ir neatsitiesusi nuo pat 1991 m. valdžiusio pirmojo šalies prezidento Zviado Gamsachurdijos laikų, ši Kaukazo valstybė tebėra tarsi melžiama karvė: ja naudojasi ir Rusija, vis nesitraukianti iš vadinamųjų taikos zonų Pietų Osetijoje bei Abchazijoje ir šokdinanti Tbilisį energetiniais resursais, tiek Vakarai, kuriems Kaukazas – patogus placdarmas galimoms operacijoms visais maršrutais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras