Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos tvarka po NATO vėliava

2007 11 17

Štai jau keletą metų garsiai ir atvirai kalbama apie Lietuvoje veikiančias nelegalias Rusijos ir Baltarusijos aukštąsias mokyklas - ir tai, kad jose pagal ideologizuotas programas studijuoja Lietuvos, NATO ir ES valstybės narės, vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei valstybės tarnautojai. Ministrai ir Seimo nariai, prezidentas ir premjeras, profesoriai ir net studentai jau yra daugybę kartų yra raginę, o atsakingi pareigūnai ir žadėję, kilti su jomis į kovą.

Valstybės saugumo ir Policijos departamentai yra tokias įstaigas įvardiję kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, užtikę, kad jose buvo verbuoti policijos, pasienio ir kiti mūsų pareigūnai. Rusijos viešojoje erdvėje galima nesunkiai aptikti ir oficialius dokumentus apie tai, kad šios aukštosios mokyklos Baltijos valstybėse, Ukrainoje steigiamos visų pirma Rusijos federacijos valdžios ir jos tarnybų iniciatyva. Šioms nelegalioms aukštosioms mokykloms keliama užduotis kuo daugiau į jas pritraukti tų mūsų pareigūnų, kurie turi leidimus ir galimybę susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

Paradoksas – kuo garsiau kalbama apie grėsmę ir tokio išsilavinimo nepriimtinumą, tuo, Studijų kokybės vertinimo centro ir jo ekspertų duomenimis, daugėja tokių Rusijos kilmės įstaigų. Veikimo principas labai gerai žinomas – ateini į tokią aukštąją mokyklą, kuri savivaldybių administracijose registruota kaip neformalaus švietimo centras, o ten jau už pinigus arba už paslaugas gauni Rusijoje teisėtai veikiančio universiteto diplomą. Kadangi jie registruoti kaip neformalaus švietimo įstaigos, tai Lietuvos institucijos netgi žino praktiškai galutinį šių „filialų“ sąrašą ir jų buveinių adresus. Deja, šiais adresais mūsų teisėsaugos institucijų nesudominsi.

Štai prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime yra kėlęs valstybės tarnautojų, studijuojančių ar dėstančių tokiose „universitetuose“, lojalumo Lietuvos valstybei klausimą. Neseni pavyzdžiai rodo, kad klaninis ryšys yra daug stipresnis ir patvaresnis, nei ryšys su sava valstybe. Štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas kartu su Vidmantu Žiemeliu bandė prastumti nelegaliose Rusijos mokyklose studijuojantiems antstoliams naudingas įstatymo pataisas. Studijų kokybės vertinimo centras atskleidė, kad šie antstoliai netgi nesugebėjo išlaikyti elementaraus bendrąsias žinias vertinančio egzamino. Tik teisingumo ministro Petro Baguškos dėka šios pataisos buvo sustabdytos, o Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad J. Sabatausko veiksmai pažeidė Seimo Statutą. Akivaizdu, kad už to stovėjo daug stipresnės jėgos. Antstoliai atleisti, tačiau susilaukia administracinių teismų užtarimo.

Kitas lojalumo pavyzdys – vienoje nelegalioje aukštojoje mokykloje dėstė ir Teisingumo ministerijos Teisėkūros departamento direktorė Živilė Liekytė (kartu su kitais įtakingais teisininkais iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto). Vėliau ta pati Ž. Liekytė jau kaip nepriklausoma valstybės ekspertė tarpžinybinėje Apeliacinėje komisijoje vertino savo toje nelegalioje mokykloje buvusios studentės skundą, kuriuo pastaroji prašė pripažinti jos įgytą diplomą. Skundas pasiekė komisiją, nes pripažinti išsilavinimą atsisakė Studijų kokybės vertinimo centras. Deja, komisijos posėdyje Ž. Liekytė ne tik nenusišalino, bet netgi balsavo už savo studentės diplomo pripažinimą. Studijų knygelėje yra ir Ž. Liekytės dėstytas „Lietuvos teismų sistemos“ kursas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tai pripažįsta kaip aiškų interesų konfliktą. Tačiau pastaroji apskundė tokį VTEK sprendimą administraciniams teismams. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino VTEK sprendimą kaip nepagrįstą, nes neva jokio interesų konflikto nebūta. Nuo šiol visi nelegalių rusiškos kilmės aukštųjų mokyklų dėstytojai gali būti valstybės institucijose ir vertinti savo studentams suteiktą „išsilavinimą“.

Lietuvos mokslo tarybos narys, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis neseniai atkreipė visuomenės dėmesį į tokį sprendimą priėmusią Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos sudėtį. Pasirodo etikos klausimus Lietuvos Respublikos vardu sprendusios kolegijos pirmininkas yra teisėjas Romanas Klišauskas, vienas iš trijų aukštų teisėjų, tarp kurių ir pats Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, viešai melavusių prezidentui Valdui Adamkui, kėlusių šalyje konstitucinę krizę. Nors jie ir buvo demaskuoti, tačiau toliau rūpinasi teisingumu bei etika.

O štai, profesoriaus teigimu, Valstybės saugumo departamento 9-osios valdybos pareigūnai, kurie tyrė tokių aukštųjų mokyklų veiklą Lietuvoje, buvo išstumti iš VSD. Žinoma, visada jie gali teisingumo ieškoti Vyriausiajame administraciniame teisme. Tai jau darė Seimui liudiję VSD Kontržvalgybos vadovai. Beje, teisingumą Lietuvos Respublikos vardu jiems skelbė ne ką prastesnis teisėjas nei R. Klišauskas. Pasirodo, kad nepriklausomos Lietuvos kontržvalgybininkų bylos nagrinėjimui vadovavo teisėjas Anatolijus Baranovas, daugiau kaip dešimtmetį buvęs Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto Administracinių organų skyriaus, kuravusio SSRS KGB Lietuvos skyrių, LSSR VRM, sovietinę prokuratūrą, vienas vadovų. Šis skyrius, istorikų teigimu, buvęs tiesiogiai pavaldus antrajam LKP CK sekretoriui N. Mitkinui. Makabriška, ar ne?

Tomas Dapkus

http://www.balsas.lt/ 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras