Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos traukimasis iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties – karinis ar politinis žingsnis? (1)

Valentinas Mitė
2007 11 19

Rusija stabdo savo dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje. Praėjusią savaitę šiam sprendimui vienbalsiai pritarė Rusijos Federacijos Taryba. Prieš porą savaičių šiam žingsniui taip pat kone vienbalsiai pritarė Rusijos Dūma. Prezidentas Vladimiras Putinas dar liepos mėnesį pasirašė dekretą dėl Rusijos dalyvavimo sustabdymo. Dabar jis turi parlamento įgaliojimus šiam žingsniui ir žada jį žengti jau gruodžio 12 dieną, jeigu NATO nepadarys Kremliaus siekiamų nuolaidų.

Sprendimas visiškai atitinka nedraugišką Rusijos politiką Vakarų atžvilgiu, o jo praktinę reikšmę dar sunku nuspėti. Kalbėdamas Federacijos Taryboje, Generalinio štabo vadas generolas Jurijus Balujevskis sakė, kad Rusijos veiksmai yra „teisingi ir logiški“ bei atspindi dabartinę Maskvos politiką. Jis sakė, jog tikisi, kad NATO taip pat supras Rusijos susirūpinimą.

Iš tikro formaliai sutartis, kurią sunku pavadinti veikiančia, kelia daug klausimų ir abejonių. Visų pirma ji buvo pasirašyta, kai NATO dar nebuvo priėmusi naujų narių, tarp jų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Rusija, kitaip negu NATO, sutartį ratifikavo. NATO šalys atsisakė ją ratifikuoti, kol Rusija neišves savo karių ir ginkluotės iš Gruzijos bei Moldovos. Beje, Rusijos kariškiai, pervadinti „taikos palaikymo pajėgomis“, yra vienas iš nestabilumo Pietų Kaukaze šaltinių. Rusija taip pat nepatenkinta, kad sutartis neapima Baltijos valstybių, ir teigia, jog jai grėsmę kelia Amerikos būsimos priešraketinės bazės Lenkijoje ir Čekijoje.

Po Federacijos Tarybos sprendimo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Kremlius ne pasitraukia iš sutarties, o tik „sustabdo“ savo dalyvavimą joje. Jis sakė, jog šiuo sprendimu Maskva siekia „atkurti strateginį stabilumą bei politinį balansą Europoje“. Ministro formuluotė yra tokia neapibrėžta, kad gali reikšti ir labai daug, ir praktiškai nieko. Kitaip sakant, Kremlius sau pasilieka laisvas rankas daryti, ką nori. Taip pat – ir parduoti naujausias raketas vidaus rinkos kaina A. Lukašenkos Baltarusijai. O galbūt ne tik parduoti raketas, bet ir išdėstyti didesnį kariuomenės skaičių Baltarusijoje ar Kaliningrado srityje, o tai jau būtų tiesioginė grėsmė Baltijos valstybėms – Europos Sąjungos ir NATO narėms.

Sutartis nustato, kiek tankų, artilerijos pabūklų, naikintuvų bei malūnsparnių NATO ir Rusija gali dislokuoti teritorijoje tarp Atlanto vandenyno ir Uralo kalnų. Ji įsigaliojo 1992 metais ir buvo adaptuota 1999-aisiais.

Ko verti Rusijos argumentai dėl esą kylančios grėsmės?

Baltijos valstybių ar Slovėnijos, tapusių NATO narėmis 2004 metais, kariuomenės Rusijai grėsmės tikrai nekelia. Latvija turi tris senus tankus, kurie tikrai negrasina nei Rusijai, nei Baltarusijai. Lietuvoje oro uoste dislokuoti keturi NATO naikintuvai, kontroliuojantys Baltijos šalių oro erdvę, bet vargu ar net Rusijos generalinio štabo „vanagai“ tai išdrįstų pavadinti NATO pajėgų koncentracija netoli Rusijos sienos. Slovėnija turi 70 tankų, bet vargu ar ji pajėgi netikėtai užpulti Rusiją. Baltijos valstybės ir Slovėnija, žinoma, galėtų ratifikuoti sutartį, tačiau tai nei padidintų, nei sumažintų grėsmę Rusijai, nes jos paprasčiausiai nėra.

Juolab kad šiuo metu NATO šalys, esančios Europoje, turi mažiau karių ir ginkluotės, nei leidžia sutartis. NATO Rusijos nelaiko priešu ir nesiruošia su ja kariauti. Kremlius arba to nesupranta, arba apsimeta, kad nesupranta.

Politikos apžvalgininkai vieningai sutinka, kad ne karinė grėsmė yra traukimosi iš sutarties priežastis. Šis žingsnis atspindi dabartiniam Kremliui būdingą konfrontacinę politiką, taip pat jis skiriamas Rusijos vidaus politikos problemoms spręsti. Mažai tikėtina, kad vien atsitiktinumas lėmė, jog sprendimas buvo priimtas likus vos kelioms savaitėms iki parlamento rinkimų Rusijoje. Tai suteikia šalies valdžiai galimybę dar kartą pademonstruoti patriotizmą bei parodyti, kad Rusija ir toliau lieka pasauline supervalstybe. Dauguma Rusijos politikų nesustodami kalba apie „priešiškų valstybių apsuptį“, kurioje atsidūrė Rusija. Piliečiai tikisi iš politikų ryžtingų veiksmų, o dalyvavimo sutartyje sustabdymas daug kam atrodys kaip tik toks.

Be to, sustabdymas nėra pasitraukimas iš sutarties. Tai greičiau politinis grasinimas Jungtinėms Valstijoms atsisakyti raketų-perėmėjų bazės Lenkijoje ir radarų Čekijoje statybos. Rusija nėra tokia galinga, kad galėtų imtis karinių veiksmų. Ji taip pat neturi karinių pajėgumų elgtis taip kaip anksčiau Sovietų Sąjunga. Apsimetinėjimas supervalstybe yra aiškus – bet ne vienintelis – blefas, kuriuo Kremlius nori įtikinti Vakarus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras