Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar Prancūzija vėl sakys „Ne“?

2007 11 22

Britų euroskeptikai yra sužavėti Prancūzijos prezidento Nicolo Sarkozy (Nikolia Sarkozi) vakarykščiais (lapkričio 13 d.) komentarais privačiame politinių grupių lyderių susitikime Europos parlamente. N. Sarkozy kalbėjo „prezidentų konferencijoje“ po savo pirmosios kaip valstybės vadovo kalbos Europos parlamente.

Didžiosios Britanijos spauda sureikšmino jo aiškų sutikimą su tuo, jog būtų pavojinga Lisabonos sutartį pateikti patvirtinti nacionaliniuose ES valstybių-narių referendumuose. Britų spaudoje buvo publikuota dalis „slapto pakto“ (taip įvardino Didžiosios Britanijos dienraštis „The Sun“), kurioje teigiama, jog tarp vyriausybių ir visuomenių egzistuoja atotrūkis, o dar kartą surengti referendumai sukeltų pavojų Europoje. Nebus jokios sutarties, jei bus surengtas referendumas Prancūzijoje. Tas pats atsikartotų ir Didžiojoje Britanijoje.

Jog referendumas dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo nebūtų laimėtas Didžiojoje Britanijoje, yra akivaizdu. Klausimas, ar N. Sarkozy mano, jog antrasis referendumas Prancūzijoje dėl Lisabonos sutarties yra nelaimimas.

Prancūzijos spauda taip pat atkreipė dėmesį į „prezidentų konferenciją“, tačiau akcentavo N. Sarkozy poziciją Turkijos atžvilgiu. Kairiųjų pažiūrų laikraštyje „Liberation“ teigiama, jog N. Sarkozy Europos parlamento nariams aiškiai išdėstė savo poziciją Turkijos ministro pirmininko atžvilgiu ir idėją apie Turkijos narystės derybas prilygino košmarui dėl blogai apgalvotų vedybų, kurios baigėsi skyrybomis.

N. Sarkozy atstovas teigė, jog konferencijos metu Prancūzijos prezidentas Turkiją įvardijo kaip ne Europos valstybę, o Azijos. Šalies prezidentas taip pat pridūrė, jog nenori, kad Prancūzijos vaikams mokyklose būtų aiškinama, jog Europa baigiasi siena su Sirija.

Pagal 2007 m. lapkričio 14 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1082)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (205)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (280)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (495)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (117)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras