Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kiniško komunizmo prigimtis ir perspektyvos (1)

Arūnas Skrudupas
2007 11 21

„Politika – tai apsisprendimas“, – teigia Gediminas Vitkus savo klasika tapusiame vadovėlyje „Politologijos įvadas“. Iš tiesų žodis „politika“ negali būti atsietas nuo žodžio „interesas“. Politinių mūšių arenoje nuolat įnirtingai grumiasi įvairiausioms vertybėms atstovaujantys interesai, kurių tikrąjį, pirminį veidą kartais įžvelgti be galo sunku.

Vienas svarbiausių Kinijos interesų, tikslų ir siekių šiandien yra didysis atsinaujinimas (zhenxing zhonghua). Pakartotinį valstybės iškilimą kinai traktuoja kaip neteisėtai prarasto statuso atgavimą, kaip teisingumo atkūrimą. Iki 2050-ųjų Kinija tikisi baigti savo „keturių modernizacijų“ (pramonės, žemės ūkio, mokslo ir technikos, karinės sferos) programą ir pagaliau įgyvendinti qiangguomeng – „stiprios Kinijos svajonę“. Ir šiame kelyje kinų elitas vadovaujasi vadinamąja „Pekino konsensuso“ formule, komunistinės sistemos visiškai nelaikydamas kliūtimi.

Komunizmas atėjo į Kiniją kaip viena atsinaujinimo galimybių. Komunizmas kėlė greitesnio ekonominio progreso nei vadovaujantis kapitalistiniu modeliu viltis ir siūlė trumpesnį kelią Kinijai susigrąžinti prestižą. Komunizmas žadėjo efektyvią nacionalinės energijos mobilizaciją. Kinų politinis elitas ir šiandien yra įsitikinęs, kad demokratija būtų netvarkos, nestabilumo ir tuo pačiu šalies silpnumo šaltinis. Kinų kultūroje visuomet buvo ryškus žmonių skirtingumo, jų socialinės nelygybės ir tuo pačiu hierarchijos aspektas; šia prasme Komunistų partija ir konkrečiai jos vadovas iš tiesų gali būti laikomas „Raudonuoju imperatoriumi“, žinančiu, kaip didžiulę šalį padaryti turtingą, stiprią ir laimingą. Milžiniškais tempais auganti Kinijos ekonomika didina visuomenės pasitikėjimą vyriausybe ir jos legitimumą laobaixing (liaudies, paprastų žmonių) akyse. Tiesa, vadinamųjų „masinių grupinių incidentų“ (quntixing zhian shijian), jau tapusių Kinijos kasdienybe, skaičius per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo. Tai streikai, demonstracijos, eismo blokavimas, pastatų užėmimai, maištai. Galima išskirti protestus dėl ekonominių priežasčių ir dėl prasto valstybės administravimo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šie reiškiniai nėra politinės demokratijos siekiantis judėjimas, o tiesiog nepasitenkinimo dėl įvairių socialinių ekonominių problemų demonstravimas. Peticijų teisė ir vadinamieji xinfang (laiškų ir vizitų) biurai taip pat nevaidina reikšmingesnio vaidmens.

Kita vertus, negalima teigti, kad Kinijos posūkio į demokratiją galimybė be išlygų atmestina. Gali būti, kad bus surasta argumentų prieš vyraujančią poziciją, jog demokratija reikštų tapatinimąsi su Vakarais ir tam tikrą kiniškumo, kinų civilizacijos tapatybės  paneigimą. Juk šiandien galbūt ne komunizmas, o kaip tik demokratija galėtų tapti tos svajonių svajonės ir idealo – didžiojo atsinaujinimo – spiritus movens. Matant dalies visuomenės apatiją ar net antipatiją Komunistų partijai ir tikėjimo oficialia ideologija eroziją, pasitikėjimo stoką sistemoje ir partijos direktyvų ignoravimą, tokia įvykių raidos kryptis atrodo visiškai reali. „Internetas, elektroninis paštas ir mobilieji telefonai, pagaliau didėjantis visuomenės ryšių sudėtingumas užkerta kelią absoliučiai kontrolei, slėpti negeistinus faktus ir šimtu procentų valdyti visuomenės nuomonę darosi nebeįmanoma. Nors kinų internetą cenzūruoja tūkstančiai valdininkų, nors bandoma išrasti įvairiausius elektroninius filtrus, tai nepadeda”, - straipsnyje „Kinija – nauja globalinės dinamikos ašis“ teigia T. Venclova. Naujienų sklidimas  tokiais kanalais, kaip elektroninis paštas bei trumposios žinutės, vyriausybės pastangas blokuoti informaciją labai apsunkina ar netgi žlugdo - tarkime, kad ir paukščių gripo epidemijos atveju. Nors, atsižvelgdami į kai kuriuos eksperimentinius veiksmus, kurių ėmėsi Kinijos valdžia, ekspertai kartais prabyla apie „valdomos demokratizacijos“ perspektyvą, tikrųjų demokratinio judėjimo ir pilietinės visuomenės formavimosi užuomazgų Kinijoje reikia ieškoti lokaliame lygmenyje. Svarbų vaidmenį vaidina nevyriausybinės organizacijos, kurių skaičius nuo 4,5 tūkst. 1988 m. išaugo iki 317 tūkst. 2006 m. (neregistruotų nevyriausybinių organizacijų gali būti apie 3 mln.). Nors jų veikla sukoncentruota ties aplinkosaugos problemomis, savo buvimu ir didėjančia įtaka šios organizacijos kuria tam tikrą bazę demokratinio judėjimo užuomazgoms. Ir tegul Baltojoje knygoje „Politinės demokratijos kūrimas Kinijoje“ akcentuojama „socialistinė demokratija su kiniškais bruožais“ ir Komunistų partijos kontrolė, pats faktas, kad valstybės lygmeniu prabylama apie demokratiją, yra svarbus.

Realaus ir apčiuopiamo Kinijos posūkio į demokratiją bent artimoje ateityje tikėtis sunku. Tai būtų be galo komplikuotas ir sunkiai prognozuojamas procesas, galintis turėti pačių netikėčiausių pasekmių, taip pat ir tarptautinei bendrijai. Demokratinės Kinijos politika greičiausiai tikrai prarastų komunistinei Kinijai būdingą nuspėjamumo ir prognozuojamumo dimensiją. Deng Xiaopingo posakis „stabilumas svarbiau už viską“ Zhongnanhai (Vyriausybės rūmuose Pekine) šiandien tebelaikomas ypač aktualiu, ir stabilumas pirmiausia siejamas su komunistinio režimo išsaugojimu kaip su tam tikra šalies vidaus problemų (tebesitęsiantis populiacijos gausėjimas, nacionalinės kohezijos mažėjimas, pajamų nelygybė, regionų išsivystymo skirtumai, aplinkosaugos problemos, separatistiniai judėjimai Sincziane bei Tibete ir kt.) valdymo ir kontrolės garantija. Tačiau šioje vietoje būtų labai pravartu prisiminti kitą garsią Deng Xiaopingo frazę: „Nesvarbu, katė juoda ar balta, svarbu, kad ji gaudo peles.“ Vadovaujantis kinišku pragmatizmu, svarbiausia ne komunizmas ar demokratija, o didžiojo atsinaujinimo vertybei atstovaujantis pragmatiškas šalies modernizacijos interesas. Kol kas kinai dar tiki, kad komunizmas geriausiai saugo šalį nuo fragmentacijos, nestabilumo ar net suirutės, kad jų šalis gali ir turi žengti vadinamuoju „trečiuoju keliu“. Tačiau komunizmo ateitis, kinų visuomenei ir valstybei bandant išlaikyti pusiausvyrą ir nuoseklumą nuolatinių transformacijų sūkuriuose, tikrai nėra besąlygiškai garantuota, užtikrinta ir aiški.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras