Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nauja Lenkijos vyriausybė - tarp lūkesčių ir galimybių

Živilė Makauskienė
2007 11 20

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris vadovauja praeitą savaitę prisaikdintai vyriausybei, susiduria su rimtais iššūkiais. Vienas iš svarbiausių – išlaikyti pasitikėjimą tų, kurie bene labiausiai prisidėjo prie jo pergalės.

Lenkijoje, skirtingai nei pastaruoju metu Lietuvoje,  sprendžiamąjį balsą rinkimuose  turi ne pensininkai (galiu lažytis, kad devyni iš dešimt lenkų nežino darbo ir socialinės apsaugos ministro pavardės), bet  jauni, 25-30 metų žmonės, kurie  iki šiol gana pasyviai dalyvavo politiniame gyvenime.

Ko jauni lenkai tikisi iš D. Tusko vyriausybės? Visuomenės nuomonių apklausa parodė, kad pirmenybė teikiama naujų darbo vietų kūrimui. Antroje vietoje atsidūrė sveikatos sistemos reforma, trečioje - mokesčių mažinimas. Tik kas vienuoliktam lenkui svarbiausia yra kova su korupcija. Tai sutampa su kai kurių apžvalgininkų nuomone, jog Lenkijoje korupcija nėra tokia didelė problema, kaip  kad ją vaizdavo Jaroslavo Kaczynskio vyriausybė. Aštuoni procentai apklaustųjų norėtų, kad D. Tusko vyriausybė pirmenybę teiktų emigrantų susigrąžinimui. Manoma,  užsienyje uždarbiauja nuo milijono iki dviejų milijonų lenkų.

Žmonės tikisi, jog D. Tusko programa reikš Lenkijai civilizacinį šuolį. Kad pagerės kasdienio gyvenimo kokybė: atsiras greitkeliai ir autostrados, ligoninės ir baseinai. Tai, ką žadėjo D. Tuskas savo rinkiminiame klipe, ir ką kasdien mato išvykusieji uždarbiauti  į Airiją ar Londoną. Civilizacinis šuolis lenkams reikalingas ir tam, kad sustiprintų J. Kaczynskio laikais pašlijusį pasididžiavimą savo tauta ir valstybe, ypač užsienyje. Tačiau tai nereiškia, kad jauni lenkai, parodę raudoną kortelę J. Kaczynskio partijai, nusisuka nuo ideologijos. Priešingai, pasirinkę D. Tusko Pilietinę platformą, kuri rinkimų kampanijos metu deklaravo, kad neis į koaliciją su kairiaisiais, jauni žmonės rinkosi politinį centrą ir dešinę bei politikus, nesusijusius su buvusia komunistine nomenklatūra. Daugelis D. Tusko vyriausybės narių, kaip ir paties premjero, biografijose yra  faktų, liudijančių apie dalyvavimą  antikomunistiniame pogrindyje ir Solidarumo profsąjungose.

Nors dauguma rinkėjų nepritarė J. Kaczynskio propaguojamos IV Respublikos idėjai, nereikia tikėtis, kad iš esmės pasikeis D. Tusko vyriausybės ideologija. Neabejotina, kad nauja valdžia nesiims keisti nei nusistovėjusių gerų valstybės ir Bažnyčios santykių, nei juolab liberalizuoti griežto abortų įstatymo ar kitų nuostatų, reglamentuojančių dorovinius klausimus. Jeigu kas nors keisis šioje srityje, tai visų pirma nebus kovingos retorikos, ir kitaip bus išdėstyti akcentai - mažiau valstybės politikoje bus „Marijos radijo“ (ir kovingojo kunigo Tadeuszo Rydzyko), o labiau bus girdimas Krokuvos kardinolo Stanislawo Dziwiszo balsas.

D. Tuskas lenkams žadėjo, kad jo partijai laimėjus rinkimus šalyje bus ramiau, bus mažiau politinių ginčų. Tai pasitvirtino jau pirmosiomis po rinkimų dienomis, kai buvo formuojama Pilietinės platformos ir Lenkijos valstiečių sąjungos koalicija. Rekordiškai trumpas naujos koalicijos formavimo laikas, be viešų ginčų ir diskusijų, bei D. Tusko santūri laikysena ne itin didelę simpatiją naujai vyriausybei demonstruojančio prezidento Lecho Kaczynskio atžvilgiu liudija, kad Pilietinė platforma pasimokė iš savo pirmtako J. Kaczynskio – triumfas ir panieka pralaimėjusiems gali pelnyti simpatiją pastariesiems. D. Tuskui palankūs komentatoriai pataria atsisakyti pagundos suvedinėti sąskaitas su J. Kaczynskio vyriausybe, tačiau lieka klausimas, ar premjerui pavyks suvaldyti savo politinę stovyklą?

Žymiai sunkiau bus įgyvendinti rinkimų kampanijos metu mestą šūkį dėl Lenkijos ekonominio stebuklo. Daug priklausys nuo to, kaip šalis įsisavins ES fondus ir teikiamą paramą. Didžiulis iššūkis naujai vyriausybei  – Europos futbolo čempionatas (2012 metais), kurį Lenkija organizuoja kartu su Ukraina. Praėjus pusmečiui nuo tos dienos, kai buvo paskelbta, kad Varšuva ir Kijevas bus čempionato šeimininkais, nė iš vietos nepajudėjo darbai nei statant stadionus, nei tiesiant greitkelius. Beje, Europos futbolo čempionatas neigiamai atsilieps ir Lietuvai, kadangi iki 2012 metų visos pajėgos bus kreipiamos į kelių ir komunikacijos trasų modernizavimą tarp Ukrainos, Lenkijos ir Vakarų Europos.

Silpnąja D. Tusko vyriausybės vieta laikoma tai, jog sveikatos, teisingumo  ir švietimo ministerijos patikėtos ne politikams, bet nepartiniams specialistams:  gydytojai, advokatui ir mokytojai. Manoma, kad neturintys politinio užnugario ministrai gali būti  nepajėgūs įvykdyti esminių pertvarkų šiose ministerijose, juolab, kad pasibaigus kadencijai, turės grįžti į savo profesinę aplinką.

Revoliucijos nebus ir užsienio politikoje. Be abejo, D. Tuskas stengsis pagerinti santykius su Berlynu ir Maskva bei pagerinti Lenkijos įvaizdį ES, bet ne lenkų ir Lenkijos interesų sąskaita. Neturi pagrindo politinių oponentų iš Teisės ir teisingumo stovyklos pasigirstantys nuogąstavimai, esą D. Tuskas nepakankamai gerai gins Lenkijos interesus Europos Sąjungoje. Čia verta priminti, kad Pilietinė platforma visuomet akcentavo, jog santykiuose su ES svarbiausias yra Lenkijos valstybės interesas, o vienas iš Pilietinės platformos ideologų – Janas Maria Rokita - yra nukalęs garsų šūkį „Nica arba mirtis“.

Ne mažiau pragmatizmo Pilietinė platforma parodė ir santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. J. Kaczynskio vyriausybės gynybos ministras Radoslawas Sikorskis (perėjęs į D. Tusko stovyklą, dabar paskirtas užsienio reikalų ministru) sugebėjo būti kietas ir Briuselio, ir Vašingtono atžvilgiu.

Taip pat Lietuvoje tikimasi, kad Lenkijos vyriausybė, vadovaujama D. Tusko, bus labiau sukalbama, kad iš vietos pajudės bendri energetikos ir kiti projektai. Šioje vietoje norėčiau pritarti politologui Kęstučiui Girniui, kuris pastebėjo, jog Lenkija turi savų interesų Lietuvoje, kurie ne visada derinasi su  Lietuvos, ir jų be abejo, jų neatsisakys.

Priminsiu dviejų metų senumo epizodą, susijusį su Lietuva, kai tuomet opozicinė Pilietinė platforma išvertė iš posto Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybės Iždo ministrą Andrzejų Mikoszą, apkaltindama jį privačių ir viešųjų interesų supainiojimu. Mat ankščiau A. Mikoszas  dirbo Lietuvos įmonės „Sanitas“ konsultantu. Dabartinis vidaus reikalų ministras Grzegorzas Schetyna , komentuodamas tuometinius „Sanito“ ketinimus įsigyti lenkų įmonę „Jelfa“ svarstė, kas stovi už  lietuvių firmos. Jam antrino Piliečių platformos pirmininkas D. Tuskas  , pareiškęs, kad šis sandoris būtų panašus į pelės ketinimus praryti dramblį, nes esą, lietuvių įmonė yra daugelį  kartų mažesnė už lenkų įmonę.

www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras