Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Vieningoji Rusija“ ir šakalai (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 11 23

„Opozicija yra šakalai. Tai yra tie žmonės, kurie praėjusiame dešimtmetyje užėmė aukštas pareigas ir pridarė žalos valstybei bei žmonėms“, – tokiais žodžiais šiomis dienomis, likus pusantros savaitės iki Dūmos rinkimų, į savo rėmėjus ir Rusijos liaudį kreipėsi jų garbinamas prezidentas, kartu ir partijos „Vieningoji Rusija“ sąrašo Nr.1 Vladimiras Putinas.

Nieko stebėtino: kai artėdavo svarbūs valdžios įtvirtinimo momentai, V. Putinas visuomet nevengdavo „riebesnių“ posakių, kurie patinka paprastiems Rusijos žmonėms. Pradėdamas pirmąją kadenciją dabartinis Rusijos vadovas čečėnų teroristus „murkdė unitaze“, „išbuožino“ oligarchus ir t. t. Šiandien, kai „Vieningosios Rusijos“ pergalė neabejotinai yra sudėtinė V. Putino išlaikymo valdžioje dalis, ir taip beveik jokių galimybių pasireikšti neturinti opozicija tapo „šakalais“.

Atrodytų, dabartinėje Rusijoje prezidento vedama partija gali nesunkiai laimėti rinkimus ir be tokios antiopozicinės propagandos, tačiau „Vieningoji Rusija“, ko gero, nori totaliai kontroliuoti parlamentą, kuriame kitų partijų atstovai negalėtų sudaryti netgi frakcijų.

Jei pažvelgsime į Rusijos visuomenės nuotaikas, tokia opozicijos „pribaigimo“ taktika pasirodys visai logiška. Naujausi apklausų duomenys rodo, kad už „Vieningąją Rusiją“ ketina balsuoti 55,9 proc. rinkėjų, o kitos partijos, tarp jų anksčiau stabilų palaikymą turėję komunistai bei skandalingojo Vladimiro Žirinovskio vadovaujami liberalai demokratai, greičiausiai net neįveiks Rusijoje nustatyto 7 proc. rinkiminio barjero. Tokios rinkėjų nuotaikos, kaip matome, lemia, kad kitos partijos tegalės patekti į parlamentą labai fragmentiškai, juolab kad nė viena iš jų net formaliai nebandė derėtis su „Vieningąja Rusija“ dėl ikirinkiminės koalicijos. Kita vertus, matant tokius rinkėjų ketinimus, šiai partijai jokios koalicijos ir nereikalingos, o visų kitų pavadinimas „šakalais“ yra tiesiog papildomas apsidraudimas. Panašiai kaip kontrolinis šūvis.

Sudedamoji V. Putino išlaikymo valdžioje dalis, labai gerai deranti su būsimu „Vieningosios Rusijos“ dominavimu Dūmoje, yra ir dabartinio aukštesniųjų Rusijos parlamento rūmų vadovo Sergejaus Mironovo kalbos apie galimus V. Putino išlikimo prezidentu algoritmus. Palaikydamas lyderio epitetus opozicijai, S. Mironovas taip ir pareiškė: „yra algoritmas, kuris leidžia V. Putinui balotiruotis į prezidentus 2008 m. kovo mėn. nekeičiant konstitucijos“. Tiesa, smulkesnių tokios kombinacijos detalių šis Rusijos politikas nepateikė, tačiau greičiausiai čia galime kalbėti apie V. Putino atsistatydinimą likus bent mėnesiui iki jo kadencijos pabaigos, tuomet juridiniai manevrai su rusišku autoritariniu konstitucijos traktavimu, moraline lyderio teise ir visuomenės palaikymu bei prašymais tikrai leistų dabartiniam prezidentui pratęsti savo valdymą garantuotai dar dešimčiai metų.

Anksčiau buvo galima naiviai tikėti V. Putino žodžiais, kad jis nesiruošia likti valdžioje ilgiau, nei numato įstatymai. Dauguma Vakarų lyderių, ko gero, arba tuo patikėjo, arba, patenkinti autoritarine, bet stabilia Rusija, ir dabar nesistebi tenykščio režimo ketinimais ilginti savo gyvavimą.

Buvo galima, bet jau ne taip naiviai, manyti, kad V. Putino valdymo pratęsimo mechanizmas ims veikti kiek subtilesniais metodais, o ne tiesmuku politiniu puolimu visais frontais, pradedant nuo „moralinės teisės“ likti lyderiu ir baigiant vienpartiniu parlamentu bei įvairiais neva konstituciniais algoritmais. Tačiau Rusija – ir ne tik jos lyderiai, bet ir didžiuma visuomenės – patvirtina, kad suasmeninta vieno žmogaus ir jį remiančių klanų valdžia, įkūnijanti stiprios valstybės – „deržavos“ (rus.) idėją, jiems yra kur kas mielesnė už demokratiją ir galimybę rinktis tarp įvairių politinių alternatyvų.

Todėl jei „Vieningoji Rusija“ iš tiesų bus vienintelė partija naujame Rusijos parlamente, o bent vienas iš V. Putino išlaikymo valdžioje algoritmų bus realizuotas, kažin ar galėsime teigti, kad Europoje yra likusi tik viena diktatūra – Baltarusija. Skirtumas tik tas, kad dabartinė Rusija jau yra visai kitokio tipo diktatoriaus valdoma valstybė, su kuria pasaulis priverstas skaitytis ir reaguoti į jos elgesį. Tačiau visos palankios reakcijos ir pakantumas, jei jis išliks ir po įvairių algoritminių Kremliaus manevrų, taps tiksinčia bomba Vakarų pašonėje, nes išnaikinus „šakalus“ šalies viduje, paprastai jų imama ieškoti užsienyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras