Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Irake sėkmė pradeda nusisukti nuo radikaliųjų islamistų

Valentinas Mitė
2007 11 26

Greitai bus metai, kai Amerikos kariškiai paskelbė, kad imasi aktyvių veiksmų stabilizuoti padėtį šalyje. Pastarųjų savaičių informacija teikia vilčių, kad pagaliau Irako kare gali prasidėti persilaužimas. Aišku, karinės amerikiečių pergalės nereiškia, kad šalyje jau prasideda politinis bei religinis susitaikymas. Iki jo dar labai toli, bet mažėjantis smurtas bent jau sudaro geresnį foną tokiam dialogui prasidėti.

Amerikos kariuomenės vadas Irake generolas Davidas Petraeusas, laikomas vienu rimčiausių antipartizaninės kovos specialistų, neseniai išreiškė optimizmą dėl kariuomenės operacijų sėkmės. Jis pabrėžė, kad teroristinės „Al Qaida“ grupuotės Irake patyrė rimtų pralaimėjimų, nors dar tebėra gyvybingos. Jo tvirtinimu, palyginti su liepos mėnesiu, išpuoliai prieš Amerikos kariškius ir Irako civilius sumažėjo net 55 procentais. Tai nereiškia, kad šalyje ramu: išpuolių yra maždaug tiek pat, kiek buvo iki 2006 metų sausio. Kaip tik tada, kai buvo susprogdinta šiitų mečetė Samaroje, ir prasidėjo beveik nevaldoma prievartos banga tarp Irako musulmonų sunitų ir šiitų.

D. Petraeusas šių metų vasario mėnesį paskelbė keičiąs taktiką ir pradedąs stabilizavimą nuo sostinės Bagdado. Ilgą laiką jokių pokyčių nebuvo matyti. Ir toliau kasdien nuo bombų žuvo nekalti žmones, kurie, kaip sakoma, atsidurdavo ne laiku ir netinkamoje vietoje. Įprastu ekstremistų taikiniu buvo tapusios turgavietės, kur dažnai vienas susisprogdinęs savižudis nusinešdavo dešimtis civilių gyvybių.

Amerikos kariuomenė atrodė bejėgiškai. Iki taktikos pakeitimo kariškiai dažniausiai būdavo dislokuoti saugiose bazėse arba patruliuodavo tuose rajonuose, kurie ir taip buvo palyginti saugūs. Į daugelį Bagdado rajonų Amerikos kariai nekišdavo nosies, dar daugiau rajonų sukilėlių grupuotės pradėdavo veiksmingai kontroliuoti, kai tik nusileisdavo saulė. Dienos metu po miestą važinėjančios amerikiečių šarvuotos kolonos nieko nekeitė, tik buvo geras taikinys realiai sostinę kontroliavusioms sukilėlių grupėms. Apie irakiečių bendradarbiavimą su amerikiečiais ar naują Irako valdžią buvo sunku kalbėti. Eiliniai žmones puikiai suprato, kas iš tikro kontroliuoja miestą.

D. Petraeusas žengė paprastą žingsnį – jis nurodė amerikiečių kariams palikti savo bazes ir dislokavo juos pačiame mieste. Ne patruliavimui, o ilgam laikui. Tai, žinoma, buvo pavojinga ir atsiėjo daugiau kariškių aukų. Tačiau šie postai po truputį ėmė išstumti ginkluotas grupuotes, žmones, pavargę nuo prievartos, pradėjo teikti informaciją. Pamažu D. Petraeusas didino saugumo zoną ir po keleto mėnesių Bagdadas išslydo iš ginkluotų grupuočių rankų. Vėliau buvo pereita prie priemiesčių, aplink sostinę pradėti kurti vadinamieji saugumo žiedai. Žvelgiant į praeitį, aiškiai matyti, kad gegužės mėnesį netoli Bagdado esančiame Bakubos mieste vykę mūšiai su „Al Qaida“ buvo lemiami. Amerikiečiai, kovodami už kiekvieną namą, išstūmė „Al Qaida“ iš miesto, kurį grupuotė buvo paskelbusi „Irako islamo valstybės“ sostine. Atrodo, kad šiuo metu „Al Qaida“ įtaka Bagdade bei Bakuboje yra labai susilpnėjusi. Jai liko dykuma bei kiti šalies miestai.

Yra ir daugiau ženklų, rodančių, kad karas gali pakrypti kita linkme, nei norėtų islamo fundamentalistai. Kaip ne kartą buvo rašyta, Irako pasipriešinimas nėra vieningas. Dalį jo sudaro žmonės, kovojantys prieš okupaciją dėl to, kad nenori būti valdomi svetimųjų. Su šiomis grupuotėmis naujoji Irako valdžia ir amerikiečiai ima rasti bendrą kalbą. Kita grupė – buvę Sadamo Huseino rėmėjai, bet su jais, ypač kai Sadamas pašalintas visiems laikams, taip pat galima rasti kompromisą. Trečia grupė – „Al Qaida“, Irako karą laikanti pasaulinio džihado prieš netikėlius dalimi. Kaip tik „Al Qaida“ ir pasižymi didžiausiu žiaurumu bei beprotiškais teroro aktais. Tai grupuotė, su kuria susitarti neįmanoma, bet ji daugiausia susideda ne iš irakiečių, o iš islamistų, atvykstančių į Iraką iš viso pasaulio. Tačiau be vietinės paramos tokia grupė veiksmingai egzistuoti negali. Atrodo, kad kaip tik šią infrastruktūrą „Al Qaida“ Irake ima prarasti. Irako sunitų gentys pradeda atsisukti prieš islamistus ir vis dažniau pranešama apie „Al Qaida“ lojalių grupių ir vietinių genčių susirėmimus, kurie dažniausiai baigiasi ne islamistų pergale. Šie pokyčiai taip pat įvyko ne be Irako valdžios bei Amerikos kariškių pastangų. Tam įtakos turėjo ir islamistų žiaurumas, nepriimtinas bet kokiam normaliam žmogui.

Prie amerikiečių sėkmės nemažai prisidėjo ir diplomatiniai žingsniai, kuriuos, beje, JAV reikėjo žengti kur kas anksčiau. Pavyko susitarti su Iranu ir labai stipriai apriboti nelegalų modernios ginkluotės pardavimą Irako sukilėliams. Sirija taip pat labai sugriežtino sienos apsaugą, ją beveik visai uždarydama. Žingsnių buvo žengta ir siekiant sumažinti pabėgėlių srautą į šalį, bet griežtesnė sienos kontrolė – rimta kliūtis islamistams. Be paramos iš užsienio „Al Qaida“ vargu ar ilgai pajėgs kovoti su amerikiečiais bei su naująja Irako valdžia.

Taigi pažanga karinėje srityje yra nebloga. D. Petraeusas mano, jog liepos mėnesį bus galima iš Irako išvesti apie 30 tūkstančių JAV karių. Galbūt. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad Irako politiniame gyvenime jokių pokyčių neįvyko. Religinė neapykanta yra didžiulė, jokiu nacionaliniu susitaikymu net nekvepia. Naujoji Irako valdžia nekontroliuoja valstybės. Kurdistano klausimas gresia tapti dar vienos rimtos regioninės krizės priežastimi.

Pačioje Amerikoje artėja prezidento rinkimai, ir gali atsitikti taip, kad Amerikos vyriausybė išves kariuomenę taip pat skubiai, kaip ir įvedė, neatsižvelgdama į realią padėtį Irake. Tada, be abejonės, šioje šalyje atsivertų pragaro vartai, ir prasidėtų pilietinis bei tarpreliginis karas, o visos JAV kariškių pastangos nueitų vėjais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras