Lenkijos ir Rusijos vyriausybės dviejų šalių santykius sugebėtų atstatyti per 24 valandas. Tokią savo nuomonę lapkričio 24 d. išdėstė naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas programiniame pranešime, skirtame parlamento deputatams.

D. Tuskas garantavo, kad „atšilimo“ procesas bus nuoseklus. „Aš tuo neabejoju, pirmieji požymiai parodė, kad per 24 valandas santykius pataisėme efektyviau, nei tai buvo padaryta per pastaruosius dvejus metus, kai Lenkiją valdė Teisės ir teisingumo partija“, – pasakė Lenkijos ministrų kabineto vadovas. D. Tuskas pažadėjo „ištaisyti anos vyriausybės klaidas“, ypač tas, dėl kurių susikomplikavo santykiai tiek su vakarų, tiek su rytų kaimynais.

Pažymėtina, kad ir dabartinis ministras pirmininkas, ir naujos vyriausybės nariai dažnai prisimindavo ankstesnįjį ministrų kabinetą kritiškai. Prezidentas Lechas Kačinskis viso šito negirdėjo, nes buvo išvykęs į Gruziją. Kremlius, tikriausiai, klausėsi itin atidžiai ir su didžiuliu pasitenkinimu, nepaisant tokių nuskambėjusių frazių kaip „Varšuva Rusiją priima tokią, kokia anoji esanti“ ir pan.

D. Tuskas Kremliui suteikė vilčių ir dėl PRS: „Kol kas neturime griežtesnės doktrinos dėl amerikiečių bazės dislokavimo. Sprendimą priimsime vadovaujantis sveiku protu“. Galiausiai D. Tuskas pareiškė, kad neįvykus „atšilimui“, „būtų sugadinta abiejų valstybių reputacija“. Gudrus ėjimas, ar ne?

Dėl naftos ir dujų tiekimo, ministras pirmininkas pažadėjo, kad ieškos „sprendimų, kurie atitiktų Lenkijos interesus“, ir, plėtodamas santykius su kaimynais, atsižvelgs į politinę situaciją.

Pagal 2007 m. lapkričio 24 d. «утро.ру» informaciją parengė Geopolitinių studijų centras

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.