Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Turkmėnistanas keičia įvaizdį?

Arūnas Spraunius
2007 11 28

Šių metų spalio pradžioje Maskvoje vykusiame priešrinkiminiame partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pareiškė manąs, kad Vladimiras Putinas turi tapti prezidentu visam gyvenimui. „Kodėl pas mus negali būti kaip Turkmėnistane ar Kazachstane?“ – pareiškė Čečėnijos vadovas. Buvęs Turkmėnistano diktatorius Saparmuratas Nijazovas nuveikė tikrai nemažai, kad jo šalis būtų siejama su valdžia iki gyvos galvos net ir tada, kai jis pats pasaulyje beveik pamirštas. Tiesa, reikia pasakyti, jog jam praėjusių metų gruodžio 21-ąją mirus, šis tas keistis pradėjo beveik iškart. Tos dienos rytą jis dar buvo prisimenamas kaip didis žmogus, turintis Dievo dovaną numatyti ateitį, buvo prisiekiama amžina ištikimybė velionio nurodymams. O štai vakare „amžiną tautos ištikimybę“ pakeitė „tikra meilė ir pagarba“ bei „visokeriopas jo politikos rėmimas“. Sumažėjo ir S. Nijazovo „dvasios knygos“ „Ruchnamos“ reikšmė. Ryte ši privaloma Turkmėnistano švietimo sistemoje knyga buvo apibūdinama kaip „mokslinis, istorinis, filosofinis, literatūrinis traktatas, sukurtas dosnios S. Nijazovo širdies ir atvėręs turkmėnams pasaulį“. Vakare ji jau vertinta kaip „tautos lyderio nuodugnių filosofinių apmąstymų apie brangios tautos likimą išdavos“. 2001 m. parašyta „Ruchnama“ („Dvasingumas“) visiems Turkmėnistano piliečiams turėjo būti šventa knyga. Kiekvienas turkmėnas privalėjo ją studijuoti mokykloje, skaityti darbe ir namuose. Valstybės tarnautojai kasmet laikydavo egzaminą, per kurį turėjo pademonstruoti, kaip išmano knygos tekstą. Nuteistieji, prieš išeidami iš kalėjimo, privalėdavo padėję ant jos ranką duoti priesaiką. S. Nijazovas didžiausioms pasaulio bibliotekoms yra išsiuntinėjęs per 2000 „Ruchnamos“ egzempliorių.

Be abejo, ekscentriškas pirmasis posovietinio Turkmėnistano lyderis palinksmindavo tarptautinę žiniasklaidą. BBC bendradarbis, uzbekų rašytojas ir žurnalistas Hamidas Ismailovas straipsnyje „Turkmėnbaši“, po Turkmėnijos lyderio mirties publikuotame Amerikos žurnale „The Wall Street Journal“, prisiminė, kad kai pirmą kartą akis į akį susidūrė su S. Nijazovu Islamo konferencijoje Teherane 1997-aisiais, buvo paruošęs jam griežtą klausimą. Bet staiga įdėmiai įsižiūrėjo į Turkmėnistano prezidento plaukus. Jie buvo neseniai dažyti ir rudi tarsi kokio panko. Kitą kartą sutiko jį per spaudos konferenciją viename Vidurio Azijos forume. Šį kartą jo plaukai atrodė neįtikėtinai juodi. Apie abu susitikimus H. Ismailovas teigė daugiau nieko negalįs prisiminti. Turkmėnijoje sausis buvo pavadintas Turkmėnbaši, balandis – jo motinos vardu, o daugelį infekcinių ligų, tokių kaip AIDS ar cholera, paskelbė už įstatymo ribų. Jo vardu Turkmėnija pavadino Mėnulio kraterį ir asteroidą, jo eilės iškaltos mečečių sienose.

Užhipnotizuotas šio žmogaus keistenybių, pasaulis nedaug dėmesio skyrė tamsiosioms Turkmėnijos gyvenimo pusėms. Šalyje pradingdavo drįsę nepriklausomai galvoti politikai ir žurnalistai. Buvęs užsienio reikalų ministras Borisas Šichmuradovas sėdėjo kalėjime, apie jo likimą nieko nežinoma. Praėjusių metų birželį sulaikyta radijo „Svoboda“ korespondentė Ogulsapar Muradova, rugsėjį šeimai grąžintas jos lavonas. Dar visai neseniai organizacijos „Freedom House“ skelbiamame vadinamajame „nelaisvų šalių“ sąraše Turkmėnistanas kartu su Kuba, Šiaurės Korėja, Uzbekistanu, Libija, Sirija, Sudanu ir Mianmaru priskirtas prie nelaisviausių pasaulio šalių.

Galbūt taip tik atrodo, bet per šiuos metus Turkmėnistanas dažniau minimas ne „ritualiniame“, kaip buvo S. Nijazovo laikais, o pragmatiniame kontekste. Viena svariausių priežasčių, be abejo, yra gamtinės dujos. Energetika yra viena aktualiausių temų šiuolaikiniame pasaulyje, ir gamtinės dujos, kurių ištekliai Turkmėnistane nemenki, yra svarbus geopolitinis faktorius. Ne veltui politikai Lietuvoje akylai stebėjo, kokio rango Kazachstano ir Turkmėnistano oficialūs asmenys atvažiuos į rugsėjį vykusį Vilniaus energetikos forumą. Turkmėnistanui atstovavo Valstybės angliavandenilių išteklių valdymo ir naudojimo agentūros prie prezidento vykdantysis direktorius, ir tai galbūt nelabai džiugino forumo organizatorius. Kad ir kaip ten būtų, geopolitinėje erdvėje dėl Turkmėnistano varžomasi, gali būti, jog tą vis geriau supranta ir šios šalies politinis elitas.

Rusų dienraštyje „Kommersant“ šių metų rugsėjį šmėkštelėjo informacija, kad Turkmėnistanas Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ parduodamų dujų kainą ketina padidinti iki 150 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Laikraštis rėmėsi šaltiniais, komentavusiais dabartinio Turkmėnistano prezidento Gurbanguly Berdymuchamedovo pareiškimą dėl įtampos derybose su Rusija. Pasak „Kommersant“, G. Berdymuchamedovas nori Rusijai parduodamų dujų kainą padidinti nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Padaryti tai Turkmėnistanas gali tik pažeisdamas galiojančias sutartis. Pernai „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris su velioniu S. Nijazovu pasirašė sutartį dėl dujų tiekimo 2006–2009 metais. Pagal ją Rusija už 1 tūkst. kubinių metrų dujų moka 100 dolerių.

Kita vertus, po liepą vykusio pirmojo Turkmėnistano prezidento vizito į Kiniją pranešta, kad Ašchabadas ir Pekinas pasirašė susitarimą dėl naujo, Rusiją aplenkiančio dujotiekio tiesimo ir turkmėniškų dujų pardavimo Kinijai. Tiesa, jokių detalių – tokių kaip tikslus vamzdyno maršrutas, gamtinių dujų kaina, statybos trukmė – taip ir nebuvo pateikta, tik žinoma, kad vamzdyną žada statyti kinai. Rusų spauda („Vremia novostej“, 2007 07 19) tada spėliojo, kad „Gazprom“ koncernui dėl turkmėniškų dujų gali tekti varžytis su kinais. Jei dabartinis pranešimas apie Turkmėnistano norą didinti kainą „Gazprom“ teisingas, spėjimas pildosi. Kita vertus, turkmėniškų gamtinių dujų nori ir siekia daug kas, tačiau tikslių, audito patvirtintų žinių apie telkinių dydį nėra. Ekspertai abejoja Turkmėnistano galimybėmis vienu metu tiekti 45–50 milijardų kubinių metrų dujų „Gazprom“ ir 30 milijardų kubinių metrų kinams.

2006-ųjų vasarį Turkmėnistanas, Afganistanas ir Pakistanas pasirašė memorandumą (nebe pirmą) dėl vamzdynų statybos, ir šis projektas sulaukė pagrindinės Pakistano konkurentės regione Indijos susidomėjimo. Be abejo, ir Vakarus labai domina, kaip keičiasi Turkmėnistano, turinčio penktus pagal dydį dujų išteklius pasaulyje, energetikos politika. Kol kas vienintelis Turkmėnistano dujų kelias – per Rusiją. Aišku, iki kokių nors tikrų statybų dar toli, įvairiausiems konkuruojantiems interesams atstovaujančios verslo ir politikos jėgos nesnaudžia, bet informacijos kaupimas, kliūčių įveikimas siekiant sau palankių investicinių projektų realizacijos juk grūdina valstybę.

Šių metų vasarį, surinkęs beveik 90 proc. balsų, naujuoju Turkmėnijos prezidentu tapęs G. Berdymuchamedovas dar iki rinkimų laikytas aiškiu favoritu. Dantų gydytojui, buvusiam sveikatos apsaugos ministrui G. Berdymuchamedovui valdžios struktūrose pavyko išsilaikyti net dešimtmetį, o tai nemenkas laimėjimas, žinant, kad „turkmėnų tėvas“ kas pusmetį ministrus kišdavo į kalėjimą arba ištremdavo dirbti kur nors į tolimą provinciją.

Ir štai progresas – Turkmėnistano sostinėje Ašchabade atidaryta pirmoji šalyje interneto kavinė. Kavinė įsikūrė centrinio telegrafo pastate, kur pastatyti penki kompiuteriai. G. Berdymuchamedovas dar vykstant rinkimų kampanijai žadėjo šalies piliečiams laisvą priėjimą prie interneto bei mobiliojo ryšio. Žvelgiant iš mūsų pozicijų, atrodo gal ir komiškai, bet veikiausiai tokios yra šios atokios Vidurio Azijos valstybės visuomeninio gyvenimo realijos. Per rinkimų kampaniją negailėjęs pagyrų pirmtakui, G. Berdymuchamedovas vis dėlto atšaukė kai kurias nepopuliarias didžiojo lyderio reformas: S. Nijazovas buvo nusprendęs nemokėti pensijų, uždarė provincijos ligonines, o vidurinį išsilavinimą sutrumpino iki 9 metų, kurių esą turį užtekti „tautos tėvo“ veikalams išstudijuoti.

Vis dėlto naivu tikėtis, jog lėtai besikeičiantys Turkmėnistano režimų įpročiai taptų liberalesni. Iškart po naujojo prezidento išrinkimo lyg ir imta kalbėti apie reformas ir „liberalųjį scenarijų“, tačiau pirmieji G. Berdymuchamedovo valdymo metai rodo, kad Rytuose pokyčiai – jei apskritai vyksta – labai sunkiai skinasi kelią. Šalyje įtakingiausi išlieka klanai, nepanaikinta cenzūra. Pasak interneto dienraščio „Fergana“, nesugrąžinti net tradiciniai mėnesių bei savaitės dienų pavadinimai – dauguma Turkmėnistano gyventojų dar ir dabar nesupranta šios S. Nijazovo „reformos“. Politines ir žmogaus teisių problemas gilina sudėtinga Turkmėnistano socialinė padėtis. Veikia seni, itin nelankstūs verslą reglamentuojantys įstatymai, nevykdoma žemės reforma, beveik nėra nuosavybę ginančių įstatymų, šalį vis dar aplenkia užsienio investicijos. Turkmėnistane aukštas nedarbo lygis, o tie, kas dirba, gauna menkus atlyginimus. Būna, kad kai kuriuose rajonuose net pritrūksta duonos.

Pats postą išsikovojęs S. Nijazovo stiliumi, G. Berdymuchamedovas atleido ir į kalėjimą pasiuntė pagal konstituciją laikinuoju vadovu turėjusį tapti parlamento vadovą. Praėjus kuriam laikui po to, kai buvo išrinktas prezidentu, G. Berdymuchamedovas pasistengė ilgiems metams už grotų įkišti buvusį Turkmėnijos prezidento apsaugos tarnybos vadą generolą leitenantą Akmuradą Redžepovą ir jo sūnų Nurmuradą, Turkmėnijos saugumo tarnybos karininką. Buvęs sovietų saugumietis A. Redžepovas buvo vienas įtakingiausių žmonių, kai šalį valdė S. Nijazovas. Tiesą sakant, jis bene daugiausia prisidėjo, kad įpėdiniu taptų G. Berdymuchamedovas. „Fergana“ šio įvykio komentarą pavadino „A. Redžepovas tapo režimo, kurį pats ir sukūrė, auka“. Su „įpėdiniu“ atėjo nauji žmonės, ir buvęs elitas pasidarė nebereikalingas. Tad kol kas naujo Turkmėnijos įvaizdžio elementais tenka laikyti internetą, mobilųjį ryšį ir kai kurių (tarkime, „keisčiausių“) buvusio šalies lyderio įsakymų panaikinimą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras