Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuviai Afganistane ir kitose misijose (6)

Irma Baranauskaitė
2007 12 02

Įstojusi į NATO Lietuva pradėjo savo sugrįžimo į visateisių euroatlantinės bendrijos narių gretas kelią. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, labai svarbi yra kokybiška narystė, paremta pasiūlymais, svarstymais bei sprendimų dėl kylančių grėsmių neutralizavimo jų anksčiausioje fazėje priėmimu. Iš šių teiginių matyti, jog ypač aktualūs yra būdai, kuriais siekiama išsikovoti Lietuvos, kaip patikimos misijų partnerės, autoritetą. Tokia veikla vykdoma Afganistane, Irake, ir bendram situacijos supratimui įdomu į ją pažvelgti tiek iš krašto apsaugos ministro, kuris ją vertina abstrakčiau, perspektyvos, tiek iš pačių karių psichologijos pusės, atsispindinčios laiškuose ar pokalbiuose apie kasdienes problemas, laisvalaikį.

Pradėkime nuo misijos Afganistane. J. Oleko teigimu, padedant užtikrinti Goro provincijos gyventojų saugumą ir stabilumą įgyjama neįkainojamos patirties. Iki tol nepatirti iššūkiai skatina mokytis ir panaudoti įgytas žinias tiek kitose misijose, tiek tarnyboje Lietuvoje. Atsakomybė už operacijų sėkmę, pasak ministro, yra visos Lietuvos atsakomybė. Problema, su kuria susiduria misijos Afganistane dalyviai, yra kitų institucijų ekspertinės pagalbos, jų žinių ir įsitraukimo stoka. Tokios pagalbos tikrai reikėtų Goro provincijai ir jos žmonėms.

Nuo šių pasvarstymų pereikime prie autentiškų karių išgyvenimų per misijas Afganistane. Kariai savo laiškuose namo mini į akis krintančią uniformų ir skiriamųjų ženklų maišalynę, nes kiekviena NATO šalis čia atsiunčia savo žmones. Afganistano viduryje, Goro provincijoje, yra lietuvių bazė. Lietuviai stengiasi atkurti šią vieną skurdžiausių provincijų. Charakteringos karių uniformos arba randamos raketos ,,žemė-oras“ rodo padėties šalyje rimtumą. Misijų dalyviai remia vietinės kariuomenės, policijos, valdžios ir švietimo atstovus. Grupę, kurioje tarnauja lietuviai, sudaro valdymo, štabo, mobiliosios stebėjimo ir ryšių grupės, taip pat štabo kuopos ir logistinis paramos elementas. Goro provincijoje su lietuviais tarnauja islandai, kroatai ir danai. Vadinamojo tolimojo pasaulio žinios juos visus labai domina, todėl didelio dėmesio sulaukia tokie renginiai kaip Lietuvos ir Afganistano vaikų piešinių paroda ,,Viso pasaulio vaikai kalba viena kalba“. Karo padariniai šalyje vis adekvačiau vertinami, imama labiau kreipti dėmesį į informacijos svarbą, žmonių siekį tobulėti. Spaudos ir radijo stotys Gore – kuriamo provincijos Informacijos departamento rūpestis. Kabulo centrinės televizijos laidos bus transliuojamos Čagčarane, o laikui bėgant turėtų atsirasti ir vietinių autorinių laidų. Provincija taip pat turi savo spaudos leidinių: žurnalą moterims, Kaimo reikalų departamento leidinį ir Lal Va Sarjengal rajono laikraštuką.

Dabar pažvelkime į taikos partnerių Irake kasdienybę, panagrinėkime, ką jie prisimins grįžę iš savo misijų. Šioje šalyje lietuvių kariai užsiima Irako armijos treniravimu, paieškos bei sulaikymo operacijomis ir panašiai. Jie dirba kartu su danais, kurių pagrindinė misijos paskirtis – atstatymo darbai. Vis dėlto pripažįstama, kad iki pat misijos pabaigos saugumo situacija išlieka komplikuota. Nors dažnai kalbama apie vietinių gyventojų priešiškumą misijų kariams, Tarptautinių pajėgų atžvilgiu priešiškai nusiteikę ne tiek jau daug regiono gyventojų. Jie tiesiog bijo būti pastebėti šalia karių, kad nepakenktų savo ir savo šeimų saugumui. Įtampą tarp karių kelia pakelių sprogstamųjų užtaisų grėsmė, apšaudymai tiesiogine ir netiesiogine šaulių ugnimi. Tas dar kartą įrodo, kad nors kario atlyginimas nėra mažas, jis nevisiškai atitinka pavojaus lygį. Nuolatinis pavojus karius išvargina, labai svarbu atsipalaiduoti psichologiškai, nepaisant apšaudymų raketomis ir minosvaidžiais grėsmės.

Psichologinis dalyvavimo misijoje aspektas labai svarbus, todėl apie jį pakalbėsiu plačiau. Psichologinės paramos misijose tarnaujantiems Lietuvos kariams sistema dar tik kuriama. Karo medicinos tarnyba sukūrė tokios paramos veikimo gaires. Jose numatyta įtraukti karius bei jų šeimas. Lietuvos kariuomenėje reikia psichologinės paramos, psichoterapinės pagalbos, karo psichologų. Deja, dalinių psichologų pareigybės finansuojamos ne visur, karių šeimoms sunku gauti taip reikalingą pagalbą. Kuriant minėtas gaires, pasinaudota NATO mokslinių tyrimų organizacijos darbo grupės „Stresas ir psichologinė parama šiuolaikinėse karinėse operacijose“ patirtimi. Psichologinė parama apima pasiruošimą misijai, tarnybą tarptautinėje operacijoje ir šešis mėnesius grįžus.

Remiantis karo psichologų mintimis, prieš misiją turi būti įvertinamas kario psichologinis tinkamumas jai, viso padalinio kaip komandos psichologinis klimatas, nes iš to paaiškėja, ar padalinys sugebės įvykdyti visas jam paskirtas užduotis. Kariai turi išmokti efektyviai valdyti stresą, taip pat elgesio po kritinių situacijų, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, jo sveikatai. Svarbus vadų rengimas, nes jų atsakomybė yra didžiulė. Misijos metu būtinas karių psichologinės būklės stebėjimas bendraujant laiškais, telefonu, susidarius krizinei situacijai siunčiamas psichologas. Po misijos iš karto tikrinama kario psichologinė būklė, užtikrinamas stebėjimas dar šešis mėnesius, psichologinė reintegracija, reabilitacija.

Pasak karo psichologės kapitonės D. Lapėnaitės, svarbu palaikyti karių šeimas, nes tada ir patys kariai jaučiasi ramiau. Aktualus karių šeimų narių bendravimas, nes jie vieni kitus supranta geriausiai. Šeimoms reikia teikti kuo daugiau informacijos apie artimuosius misijose, o šeimos nariai bendraudami su kariais neturėtų akcentuoti problemų. Patys kariai turėtų nebijoti dalytis savo emocijomis.

Taigi Lietuvos garbė ir atsakomybė yra tiek misija Afganistane, tiek prisidėjimas prie kitų misijų, kurių kokybė kelia mūsų visų pagarbą, o karių požiūris į misijų svarbą padeda mums jas geriau suprasti ir vertinti kaip savo pačių prestižo dalį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras