Artėjant Rusijos Dūmos rinkimams, kurie, kaip pripažino pats V. Putinas, turės lemiamą reikšmę ir prezidento rinkimams kitų metų kovo pradžioje, Maskvos tonas Vakarų atžvilgiu griežtėja. Rusijos vadovas negaili vaizdingų posakių, atvirų grasinimų arba tiesiog šaiposi iš tariamų vidaus ir išorės priešų, kurie tik ir nori pakenkti V. Putino demokratijai. Likus kelioms dienoms iki parlamento rinkimų, jo tonas nė kiek nesušvelnėjo. Atvirkščiai: jis rado naujų aukų…

V. Putinas vėl demaskuoja Ameriką

Pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad, palaikydama santykius su JAV, Rusija atsižvelgs į tai, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) atsisakė siųsti stebėtojus į rinkimus Rusijoje Vašingtono patarimu. „Mūsų duomenimis, šis sprendimas buvo priimtas JAV Valstybės departamentui rekomendavus, ir mes atsižvelgsime į tai mūsų santykiuose su šia šalimi“, – pareiškė V. Putinas. Prezidento manymu, ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) sprendimas nesiųsti stebėtojų į Rusiją buvo ne suplanuota, o spontaniška akcija. Ja siekiama sudaryti įspūdį, kad Valstybės Dūmos rinkimai esą yra neteisėti. „Tokios akcijos negali sužlugdyti rinkimų Rusijoje, jomis norima delegitimizuoti rinkimus. Bet ir šio tikslo jie nepasieks“, – pabrėžė prezidentas. Remdamasis „visiškai patikimais duomenimis“, jis teigė, kad biuro vadovų veiksmai buvo netikėti ir daugeliui Europos šalių. Kaip žinome, ESBO atsisakė stebėti rinkimus Rusijoje gruodžio 2 dieną dėl vietos valdžios daromų kliūčių.

Per 2003 metų parlamento rinkimus Rusijoje ji rado pažeidimų, bet šiemet iškilo kliūčių vėl stebėti rinkimus joje, nes Maskva apribojo stebėtojų skaičių ir neskubėjo jiems išduoti vizų.

„Savo laiške Centrinei rinkimų komisijai vieno iš ESBO padalinių - Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro pasiuntinys Christianas Strohalis apgailestaudamas pareiškė, kad dėl vilkinimo ir suvaržymų ODIHR negalės įvykdyti savo mandato“, – sakoma pranešime spaudai, išspausdintame oficialiame ESBO tinklalapyje. Jame taip pat pažymima, kad ODIHR kreipėsi, prašydamas nusiųsti į Rusiją lapkričio 7 dieną 20 ekspertų ir 50 stebėtojų - lapkričio 15 dieną.

„Nors ESBO ekspertams ir stebėtojams ir buvo pateikti keli paklausimai dėl įvažiavimo vizų į Rusiją, išduoti vizas nuolat buvo atsisakoma“, – pažymima ESBO pareiškime. Laikas ėjo, o stebėtojai taip ir nesulaukė leidimo, tad vykdyti šią misiją buvo atsisakyta.

Kas gi ta ESBO?

1975 m. Helsinkyje įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, pasibaigus šaltajam karui, peraugo į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją. Oficialiai naujasis pavadinimas vartojamas nuo 1995 m. sausio 1 d. Šiuo metu ESBO narėmis yra 56 valstybės (Europos šalys, JAV, Kanada ir NVS valstybės).

Organizacijos veikla grindžiama trimis pagrindiniais dokumentais, kuriuose įtvirtinti politiniai valstybių narių įsipareigojimai saugumo užtikrinimo srityje:

• 1975 m. Helsinkio baigiamuoju aktu;
  
  
• 1990 m. Paryžiaus chartija naujajai Europai;
  
  
• 1999 m. Stambulo Europos saugumo chartija.

Pagrindiniai organizacijos tikslai – nedalomas saugumas, konfliktų prevencija ir padėties po konfliktų sureguliavimas.

Pagrindinės ESBO institucijos, priimančios sprendimus, yra:

• valstybių vadovų susitikimai (paskutinis įvyko 1999 m. Stambule);
  
  
• kasmetinė Ministrų Taryba;
  
  
• Nuolatinė Taryba, kurią sudaro valstybių narių ambasadoriai Vienoje;
  
  
• Saugumo bendradarbiavimo forumas, nagrinėjantis karinius politinius klausimus.

Kasmet ESBO pirmininkauja vis kita valstybė narė (2007 m. – Ispanija). Jos veiklą remia ESBO trejetas, į kurį, be pirmininkaujančios valstybės, įeina ankstesniais metais pirmininkavusi valstybė (2006 m. buvo Belgija) ir būsimoji pirmininkė (2008 m. bus Suomija). ESBO pirmininko veiklą remia ir sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius (nuo 2005 m. liepos mėnesio – ambasadorius Marcas Perrinas De Brichambaut iš Prancūzijos). Sekretoriate dirba apie 200 tarnautojų. Beje, ESBO kitų metų vasaros sesiją žadama surengti Vilniuje (parengta pagal: http://mission-vienna-io.mfa.lt/index  ir http://www.osce.org/).

Apie „snargliuotas nosis“…

Išpuolis prieš ESBO ir JAV – ne vienintelis pastaruoju metu V. Putino iššūkis Vakarams. Praėjusią savaitę jis staiga aptiko vidaus priešų, kuriuos pavadino „Vakarų specialistų“ ruošiamais „šakalais“, kurie, pasak prezidento, tik ir rengiasi užgrobti valdžią, organizuoja gatvių akcijas, tokias kaip Gruzijoje ir Ukrainoje.

Dabar, apkaltinęs JAV Valstybės departamentą diktatu ESBO, Rusijos prezidentas dar kartą palietė ir ginkluotės klausimą. Jis sakė įsitikinęs, kad šaliai reikalingos tokios ginkluotosios pajėgos, kurios galėtų užtikrinti jos saugumą. „Mums reikia tiek ginkluotės ir tokių ginkluotųjų pajėgų, kad galėtume užtikrinti savo saugumą. Ir ne daugiau. Jei mes vykdysime taikią politiką, jei nekišime savo nosies į svetimus reikalus, mums to pakaks. Bet mes turime sukurti tokias ginkluotąsias pajėgas, kad kas nors svetimas negalėtų kišti savo snargliuotos nosies į mūsų reikalus“, – pabrėžė Rusijos valstybės vadovas pirmadienį Sankt Peterburge per susitikimą su kruopščiai atrinktais projekto „Profesionali šalies komanda“ laureatais. Žinoma, tokie vaizdingi V. Putino žodžiai labai patiko auditorijai – ji palydėjo juos juoku.

Vašingtonas kategoriškai paneigė Rusijos vadovo teiginius.

Šiaip ar taip, į Rusiją stebėti rinkimų vyksta ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacija, ETPA stebėtojai, Islamo konfederacijos organizacijos, NVS parlamentinės asamblėjos atstovai – iš viso apie 100 ekspertų.

Kuo neįtinka ESBO ir JAV?

Kodėl gi Maskva nepatenkinta ESBO veikla?

Šios organizacijos padalinys – Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras jau seniai prikaišioja Maskvai dėl žmogaus teisių pažeidimų Kaukaze, žiniasklaidos persekiojimų, stambaus verslo ignoravimo, žodžio ir pilietinių laisvių pažeidimų. Viena pagrindinių ESBO misijų – stebėti demokratinius Europos, ypač posovietinio bloko, valstybių procesus, o svarbiausia – analizuoti rinkimų, referendumų, kitų plebiscitų eigą, fiksuoti pažeidimus. Nei Maskvai, nei Minskui nepatiko jos stebėtojų išvados po apsilankymo Baltarusijoje, ESBO atstovai nuolat, V. Putino žodžiais, „kaišioja nosį“ į Kaukazą, ypač Čečėniją, reguliuoja situaciją žmogaus teisių srityje Padnestrėje, Kalnų Karabache ir kt. Dažnai ESBO nuostatos netenkina diktatoriškų posovietinės erdvės lyderių.

Nors ESBO nutolo nuo 1975 m. apibrėžtų savo pagrindinių uždavinių – užtikrinti Europos tautų saugumą ir bendradarbiavimą, sienų neliečiamumą, o kartais iš tiesų veikia neryžtingai, ginkluotės kontrolė tebėra jos darbotvarkėje. Ne veltui puolimą prieš ESBO Maskva susiejo su tolesnio ginklavimosi planais. Ji pasirinko Vašingtoną dar vieno išpuolio objektu, tarsi keršydama už JAV planus dislokuoti netoli Rusijos sienų priešraketinės gynybos sistemas.

Laikraštis „The International Herald Tribune“ tvirtina, kad Maskva nori supjudyti vieną ESBO padalinį su kitu – ODIHR su Parlamentine Asamblėja, kurios atstovai be vargo gavo Rusijos vizas. Mat pastarieji į šalį atvyksta vos prieš kelias dienas iki rinkimų, o ODIHR stebi kone visą rinkimų kampaniją. Nesunku suprasti, kad V. Putinas tokių stebėtojų, kurie neigiamai vertina dabartinę „Vieningosios Rusijos“ kampaniją, įsileisti nenori…

ESBO užsienio reikalų ministrai situaciją organizacijoje ir savo misiją svarstys ketvirtadienį Madride.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.