Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Internetas Rusijoje – grėsmė oficialiajai valdžiai ar propagandos ginklas?

Viktoras Denisenko
2007 11 30

Internetas – pernelyg daug laisvės

Šiandien internetas vaidina vis didesnį vaidmenį visuomenės informavimo srityje. Į jį jau nebežiūrima vien kaip į „žaislą suaugusiems“. Vos per dešimt metų internetinė žiniasklaida įgijo autoritetą, kuris leidžia jai kaip lygiai konkuruoti su spauda ir televizija, o kartais šią konkurencinę kovą netgi laimėti. Tai privertė kai kurių šalių oficialiąją valdžią rimčiau pažvelgti į internetą kaip į naujų galimybių, o kartais – ir grėsmių erdvę.

Nežabojama informacinė laisvė, vyraujanti internete, kelia pavojų pirmiausia autoritariniams ir totalitariniams režimams, kurių egzistencijos pagrindą ir sudaro visuomenei teikiamos informacijos kontrolė. Neatsitiktinai Kinija ir kitos panašios valstybės siekia įgyti visišką internetinės informacijos kontrolę, įvesti internetinės erdvės cenzūrą.

Viena iš tokių šalių, kur oficialioji valdžia skiria internetui vis didesnį dėmesį, yra Rusija. Tam yra keletas priežasčių. Rusiškas interneto segmentas (vadinamasis runetas) pastaraisiais metais augo itin sparčiai. Nors didesnioji jo dalis, kaip ir visur, yra prikimšta įvairaus lygio pramogų, vis daugiau Rusijos visuomenės dėmesio sulaukia ir internetinės žiniasklaidos priemonės, įsikūrusios virtualiojoje erdvėje. Labai svarbu ir tai, kad dauguma jų skaitytojų – jauni ir išsilavinę žmonės. Manoma, kad Rusijoje yra apie 26 mln. interneto vartotojų.

Nors Rusijoje cenzūros oficialiai nėra, spaudos laisvės reikalai čia klostosi ne itin gerai. Įvairiais politiniais ir ekonominiais manevrais Kremlius sukūrė sau palankią informacinę erdvę, kurioje beveik visos televizijos stotys ir dauguma spaudos leidinių yra kontroliuojami oficialiosios valdžios. Grėsmę esamai informacinei idilijai kelia tik internetas.

Laisvai veikiančios internetinės žiniasklaidos priemonės gali tapti rimta alternatyva oficialiajai, bukos propagandos pripildytai spaudai ir televizijai. Suprasdamas tai, Kremlius siekia dviejų pagrindinių tikslų: „sudrausminti“ nepriklausomą internetinę žiniasklaidą (pastaruoju metu vis daugiau internetinių publikacijų politinėmis temomis sulaukia ypatingo Rusijos teisėsaugos dėmesio) ir ateityje paversti internetinę erdvę dar vienu propagandos placdarmu.

Visur lendanti FST ranka?

Nors nėra tikslių įrodymų, numanu, kad rusiškame interneto segmente aktyviai veikia Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai. Kalbos apie tai prasidėjo dar XX amžiaus dešimto dešimtmečio pabaigoje. Pagrindinei tuometinio interneto auditorijai įtarimą sukėlė tai, kad interaktyviuose forumuose, kur ilgą laiką dažniausiai burdavosi inteligentiški ir išsilavinę liberalios pakraipos vartotojai, staiga pasirodė galybė įtartinų skaitytojų, mėgstančių įžeidinėti forumų senbuvius, propaguoti nostalgiškas sovietmečio idėjas, šlovinti karą Čečėnijoje arba tiesiog kelti „informacinį triukšmą“ ir taip žlugdyti bet kurią konstruktyvią diskusiją [apie tai buvo rašoma garsiame Anos Polianskajos straipsnyje „Raudonosios žiniatinklio brigados“ (Анна Полянская, «Красные веб-бригады»)]. Belieka paminėti, kad šitie metodai per dešimtmetį nė kiek nepasikeitė ir sėkmingai naudojami iki šiol.

Tikėtina, kad FST pasidarbavo ir prie kai kurių oficialiųjų propagandinių interneto išteklių kūrimo. Prielaidų tokiam spėjimui yra nemažai – interneto erdvės informacinė politika Rusijoje įgauna naują reikšmę. Ją galima traktuoti kaip oficialiosios Rusijos valdžios vykdomo „propagandinio karo“ prieš savo visuomenę strateginio plano dalį.

Plačiai vartojama kovos su ekstremizmu formuluotė paranki Kremliui ir naikinant nepatogius interneto išteklius. Aktyvi kova su „įtartinomis“ žiniasklaidos priemonėmis vyksta maždaug nuo 2005 metų. Tikėtina, kad tai yra susiję su tuo metu per kai kurias NVS šalis praūžusių „spalvotų revoliucijų“ banga. Rusijoje buvo pastebėta, kad opozicinės žiniasklaidos priemonės, laisvai veikusios internete, suvaidino šių įvykių eigoje tikrai svarbų vaidmenį.

Taip pat prisimintina įnirtinga Rusijos kova su internetine svetaine kavkazcenter.com, skelbiančia alternatyvią informaciją apie įvykius Čečėnijos Respublikoje. Ši istorija buvo palietusi ir Lietuvą. Tačiau tai, kad ši svetainė vis dar veikia, rodo, jog Rusijos galimybės užgniaužti informacijos sklaidą internete nėra neribotos.

Runetas praneša: Baltijos šalyse nieko gero

Kitas taktinis žingsnis, naudojamas oficialiosios Rusijos valdžios – internetinių išteklių pasitelkimas propagandinės informacijos sklaidai arba tiesiog tendencingam naujienų pateikimui. Rusiškame interneto segmente egzistuoja net specialios informacinės agentūros, kurios renka ir pateikia informaciją ne tik iš Rusijos, bet ir iš kaimyninių šalių. Iš šių agentūrų pranešimų Rusijos gyventojai gali sužinoti, kas, pavyzdžiui, vyksta Ukrainoje, Gruzijoje ar Baltijos šalyse. Dvi pagrindinės tokio pobūdžio internetinės naujienų agentūros yra Regnum.ru ir Rosbalt.ru. Tarp tinklalapių, pasižyminčių oficialiosios Rusijos valdžios palaikymu, paminėtinas ir informacinė svetainė Strana.ru.

Kad Kremlius suinteresuotas internete vykstančiais procesais, rodo ir toks faktas: kai Rusijos prezidento administracijoje buvo sukurtas specialus padalinys regioniniams ir kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis ir Rusijos regionais palaikyti, jam vadovauti buvo pakviestas ne kas kitas, o tuometinis Regnum.ru vyriausiasis redaktorius Modestas Kolerovas. Neoficialiai kalbama, kad šis padalinys buvo sukurtas būtent kovai su „spalvotomis“ revoliucijomis [http://www.gazeta.ru/2005/04/28/oa_156241.shtml].

Pažymėtina, kad minėtų agentūrų ir svetainių pateikiama informacija iš valstybių, kurias Kremlius vertina kaip potencialiai „nedraugiškas“, turi savo specifiką – pranešamos tik blogos naujienos arba esamos naujienos interpretuojamos taip, kad oficialioji kaimyninės šalies valdžia atrodo nepatraukliai, o gyvenimas šalyje dažniausiai vaizduojamas kaip pragariškas ir nepakeliamas. Tokia strategija turi konkretų tikslą: Rusijos gyventojams (o kartu ir rusakalbiams tautinių mažumų atstovams, semiantiems žinias apie įvykius savo šalyje iš šių informacinių tinklalapių) diena iš dienos kalama vienintelė mintis – Baltijos šalyse (taip pat Gruzijoje, Ukrainoje) nieko gero.

Konkrečių pavyzdžių galima aptikti nemažai. Kai Taline buvo nuspręsta iškelti Bronzinį karį iš miesto centro į Karių kapines, internete (ir ne tik ten) Rusijos propagandos pastangomis oficialioji Estijos valdžia buvo vaizduojama kaip „fašistinė“, o riaušių organizatoriai ir vykdytojai – kaip didvyriai. Be to, Estijos valdžios institucijos sulaukė iš Rusijos ne tik smarkaus propagandinio puolimo, bet ir kibernetinių atakų, kuriomis buvo siekiama pakenkti oficialiųjų institucijų tinklalapių darbui, užkrėsti virusais įstaigų kompiuterinius tinklus ir pan.

Pilietinės visuomenės užuomazgos?

Nors oficialiajai Rusijos valdžiai jau pavyko šiek tiek paveikti rusišką interneto sektorių, iš dalies paversti jį savo propagandos arena, internetas yra pernelyg didelis, gyvas ir kintantis, kad jį galima būtų nugalėti, visiškai pajungti savo valiai (nebent veikiant pagal Kinijos variantą). Antai įvykių Taline metu nemažai paprastų piliečių (tarp jų ir rusakalbių) skaitmeniniais fotoaparatais fiksavo Bronzinio kario gynėjų „žygdarbius“ ir viešino juos ne tik estiškame, bet ir rusiškame interneto segmente. Be to, runete veikia opoziciniai tinklalapiai, pateikiantys informaciją apie oficialiosios Rusijos valdžios „darbus“: žodžio laisvės žlugdymą, melą apie „taiką“ Čečėnijoje, susidorojimą su politiniais oponentais ir t. t. Vienas ryškiausių tokio pobūdžio informacinių tinklalapių yra Grani.ru, tarp jo autorių yra nemažai žinomų intelektualų.

Pažymėtina, kad dauguma Rusijoje veikiančių visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų siekia perkelti dalį savo veiklos į virtualiąją erdvę, taip kurdamos informacinį lauką, kuris tampa atsvara oficialiajai propagandai. Vyrauja nuomonė, kad kaip tik internete dabar formuojasi Rusijos pilietinės visuomenės užuomazgos. Literatūriniai tinklalapiai, kur publikuojama nemažai publicistinio pobūdžio kūrinių, interaktyvūs forumai ir interneto dienoraščiai („blogai“) – visa tai šiandien daugumai Rusijos gyventojų atstoja sovietmečio virtuves, kurios yra tapusios tylaus pasipriešinimo komunistinei diktatūrai simboliu. Kremlius bijo šios internete besiformuojančios bendruomenės, nes gali ateiti diena, kai dauguma tų, kurie šiandien išsako savo poziciją tik virtualiojoje erdvėje, ryšis išjungti kompiuterį ir išeiti į gatves.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras