Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Naftos kaina: ar žinom, už ką mokam (1)

Arūnas Molis, Laurynas Kasčiūnas
2007 12 01

Naftos kaina panašias ar net didesnes aukštumas kaip šiandien buvo pasiekusi tik per praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizę: tuomet pakloti 36 JAV doleriai už barelį šiandien atitiktų 96 dolerius už tą patį kiekį. Pagal infliaciją pakoreguotos šiandieninės kainos kol kas nesiekia 1980-ųjų lapkričio rekordinių aukštumų - tada nafta kainavo 101 dolerį už barelį. Vis dėlto neišvengiamai artėjanti 100 dolerių už barelį riba verčia suklusti - kokios priežastys lemia tokį staigų, tegu ir nominalų, jos brangimą?

Naftos brangimo paradoksai

Per pastarąjį pusmetį įpratome girdėti tuos pačius argumentus. Nafta brangsta, nes mažėja pasaulinės ar JAV naftos atsargos, nes turkai konfliktuoja su kurdais, amerikiečiai nesugeba palaikyti tvarkos Irake, vis daugiau išteklių reikia Kinijai ir pan. Šiuos argumentus sudėtinga paneigti. Iš tikrųjų didžiausią naftos kiekį išgauna 12-14 valstybių, todėl bet kokie neramumai, kilę šiose šalyse, daro įtaką naftos ir jos produktų kainoms visame pasaulyje. Kitaip tariant, gandai apie naujus karus ir su jų kilimu susijusios baimės, svarstymai apie naftos pasiūlos bei paklausos santykį neabejotinai lemia juodojo aukso kainą. Tačiau ar iš tikrųjų šie veiksniai yra svarbiausi? Ar galioja atvirkštinė logika, t.y. ar sumažėtų naftos kaina, jei, tarkime, būtų atrasta naujų milžiniškų naftos telkinių?

Brazilijos vyriausybė lapkričio 8 d. paskelbė, kad nacionalinė naftos kompanija "Petrobras" šalia Brazilijos krantų aptiko nuo 5 iki 8 mlrd. barelių naftos. Tai esą gali paversti šalį viena didžiausių pasaulyje naftos išgavėjų, o kartu padidinti naftos pasiūlą pasaulinėje rinkoje ir taip galbūt sumažinti jos kainą. Nepaisant to, lapkričio 8 d. naftos kaina pasaulinėse rinkose nominaliai pasiekė beveik aukščiausią ribą - 95 dolerius už barelį. 2007-aisiais vis garsiau kalbėta apie tai, kad tik laiko klausimas, kada bus pradėti eksploatuoti milžiniški Arkties ištekliai -ten gali būti ketvirtis pasaulio dujų ir naftos atsargų. Pastaraisiais metais pasaulyje karinių konfliktų ne daugėjo, o mažėjo. Bet būtent šiais metais naftos kaina pasiekė didžiausias aukštumas. Kitaip tariant, nors kaip viena pagrindinių naftos brangimo priežasčių dažnai minima mažėjanti pasiūla ir nauji karai, vis dėlto akivaizdu, kad yra ir kitų ne mažiau svarbių veiksnių. Juolab kad kalbant apie "dramatiškai mažėjančias naftos atsargas" galima prisiminti senesnius laikus - jau po Pirmojo pasaulinio karo JAV naftos perdirbimo gamyklos grasino užsidarysiančios dėl "praktiškai išnaudotų naftos atsargų". Tačiau ir dabar jos vis dar sėkmingai veikia.

Spekuliantų poveikis

Pastaruoju metu prie esminių naftos kainos didėjimą lemiančių veiksnių priskiriami JAV dolerio bei didžiųjų pasaulio ekonomikų svyravimai. Naftos kainos šuolį lemia ir ryškėjanti tendencija stiprinti valstybinę naftos sektoriaus kontrolę - tiek gavybą, tiek eksportą. Valstybės kišimasis iškreipia rinką ir paprastai reiškia kainos šuolį - nestabilios vyriausybės šitaip bando gauti papildomų pajamų režimui išlaikyti. Vis dėlto bene svarbiausia šiandieninė naftos brangimo priežastis - investavimo tendencijų nulemtos spekuliacijos nafta. Kitaip tariant, 2006-ųjų pavasarį ir 2007 m. rudenį per kelis mėnesius apie 20-30 proc. nafta pabrango ne dėl geopolitinės situacijos pokyčių, staiga padidėjusio vartojimo ar dramatiškai sumažėjusių atsargų. Investuotojams nusivylus nestabilia akcijų (finansų) rinka, padidėjo domėjimasis išankstiniu naftos pirkimu, tai atvėrė kelią naftą pirkti pigiau, bet kartu ir padidino jos kainą. Kad tai svarbi naftos brangimo priežastis, pripažino ir didieji naftos išgavėjai - lapkričio pradžioje naftos eksportuotojų kartelio OPEC generalinis direktorius Abdullah al-Badri paskelbė, kad organizacija ieškosianti priemonių, kaip apsaugoti naftos rinką nuo per didelės spekuliacinės investuotojų įtakos jos kainai. Beje, tos pačios organizacijos atstovai tąkart pareiškė, jog jokio žaliavos deficito nėra.

Įtaka Lietuvai

Kalbant apie pasaulinių naftos kainų įtaką benzino ir dyzelino kainai Lietuvos vartotojams reikia pastebėti, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla perka ne Londono ar Niujorko biržose parduodamą WTI ar "Brent", bet rusišką "Urals" tipo naftą, kuri paprastai 2-7 JAV dolerių už barelį pigesnė. Antra, naftos kaina yra tik vienas naftos produktų vertę pinigais lemiančių veiksnių. Ir trečia - naftos kainos tiesioginė įtaka degalinėse parduodamai gatavai produkcijai turėtų atsispindėti tik po trijų ar šešių mėnesių - tiek laiko reikia, kad brangiau nupirkta nafta būtų nugabenta į naftos perdirbimo gamyklą, perdirbta ir patektų į mažmeninės prekybos rinką. Be to, objektyvios naftos ir jos produktų brangimo pasekmės nebūtinai turi būti perkeltos ant vartotojų pečių. Vis dėlto Lietuvos degalinių tinklai nevengia pasinaudoti visuotiniu šurmuliu ir degalų kainą kelia vos ne tą pačią savaitę, kai gerokai šokteli naftos vertė. Dujų ir elektros energijos rinkose situacija yra panaši - neturėdami galimybės rinktis tiekėjo, Lietuvos vartotojai susiduria su laisvosios rinkos nebuvimo padariniais, t.y. nuolat dėl nesuprantamų priežasčių kylančiomis kainomis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras