JAV žvalgybos teigimu, Iranas nutraukė atominio ginklo gamybos programą 2003 m., kuri išlieka užlaikyta, prieštaraujant buvusiam teiginiui prieš du metus, jog Iranas nepaliaujamai stengėsi pasigaminti atominę bombą.

Susirūpinimas dėl Irano aštriai iškilo po JAV prezidento Džordžo Bušo bei viceprezidento Diko Čeinio nuogąstavimų bei galimų „rimtų pasekmių“, jei Teheranas nenutrauks savo branduolinės programos.

Žvalgybos išvados pasirodė prezidentinės kampanijos viduryje, kai karinė ataka Irano atžvilgiu buvo vienu iš diskusijų objektų. Išvada, kuri atspindi 16 Amerikos žvalgybos agentūrų konsensusą, įtvirtina, jog Teherano galutinis ketinimas pasigaminti branduolinį ginklą išlieka neaiškus, tačiau Irano „sprendimai yra daugiau grindžiami kaštų-naudos paskaičiavimais nei greitu ginklo įsigijimu, neatsižvelgiant į politinius, ekonominius ir karinius kaštus“.

Nauja ataskaita pasirodė po penkių metų, kai Amerikos žvalgyba paskelbė, jog Irakas turi biologinį ir cheminį ginklą bei atnaujino branduolinę programą. Ataskaitos rezultatas – karinė invaziją į Iraką, nors dauguma žvalgybos išvadų pasirodė esančios neteisingos.

Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stivenas Hadlis žvalgybos ataskaitą Irano atžvilgiu apibūdino kaip siekį daugiau laikytis pozityvių naujienų nei reflektuoti žvalgybos klaidas. Jis pridūrė, jog tai tik patvirtina, kad nerimas dėl Irano siekių pasigaminti branduolinę bombą buvo teisingas. Taip pat S. Hadlis teigia, jog žvalgyba suteikia vilčių, jog problema gali būti išspręsta diplomatiniu būdu, nenaudojant jėgos, ko siekia prezidento administracija.

Be to, praeito mėnesio Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TAEA) ataskaitoje buvo teigiama, jog TAEA inspektoriai negalėjo nustatyti, ar Iranas pagal savo branduolinę programą geba gaminti tik elektros energetiką, ar pajėgus taip pat gaminti branduolinį ginklą.

Žvalgybos išvadose priduriama, jog net Iranui atšaukus branduolinio ginklo gamybos programos įšaldymą dar prireiks mažiausiai dviejų metų, kol Teheranas galės išsodrinti reikiamą kiekį urano atominei bombai pasigaminti. Tvirtinama, jog Iranas šį tikslą galėtų pasiekti apie 2013 m. „dėl aiškiai numatomų techninių problemų“.

2005 m. žvalgybos pateikė išvadas apie slaptą Irano branduolinio ginklo gamybos programą. Pareigūnai teigia, jog jie gavo naujos informacijos, leidžiančios jiems teigti, jog tarptautinis spaudimas, apimant ekonomines sankcijas, buvo sėkmingas, sustabdant Irano slaptą programą.

Pagal 2007 m. gruodžio 3 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.