Nebuvo jokių abejonių, jog Vladimiro Putino „Vieningoji Rusija“ didele persvara laimės parlamento rinkimus, vykusius sekmadienį (gruodžio 2 d.). Vyriausybės aparatas, teismų sistema, prokuratūra, policija, žiniasklaida ir netgi pati centrinė rinkimų komisija buvo naudojamos pasiekti pergalę.

Nebuvo jokių abejonių, jog rezultatai buvo suklastoti. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba bendrame pareiškime padarė išvadą: „Rinkimai nebuvo nei sąžiningi, nei atitiko demokratinių rinkimų standartų“. Maskvoje korespondentai pastebėjo „turistų“ autobusus, pilnus gyventojų iš tolimų šalies regionų, kurie balsavo anksti ir dažnai. Šie autobusai buvo saugomi juodais odiniais paltais apsirengusių vyrų, kurie išleisdavo balsuoti mažas žmonių grupes. Paskui ta pati žmonių grupė judėjo link kitos balsavimo vietos ir atliko tuos pačius veiksmus. Vienas iš šios grupės pareiškė, jog jie yra darbininkai iš netoli esančio fabriko. Visgi keli, nepaisant draudimo tylėti, pareiškė, jog jie yra darbininkai iš Kemerovo regiono, esančio 3500 km nuo Maskvos.

Civiliais rūbais apsirengę policininkai ir saugumo tarnybų pareigūnai užtikrino tvarką ir nuo balsavimo vietų atribojo nepageidaujamus asmenis, įskaitant kai kuriuos stebėtojus ir žurnalistus. Šantažu ir kyšininkavimutaip pat pavyko iš balsavimo pašalinti kai kuriuos asmenis. Rezultatas – „Vieningosios Rusijos“ pergalė.

Kai kurie šalies regionai buvo ypač aktyvūs rinkimuose. Apie 99 proc. Čečėnijos gyventojų parėmė valdančiąją partiją. Kaimyninėje Ingušijoje, kur rinkimai vyko su masiniais protestais prieš vyriausybę, rezultatai beveik identiški. Stebėtojų teigimu, iš tiesų, tik apie 8 proc. regiono gyventojų dalyvavo rinkimuose.

Opozicijos teigimu, šie parlamento rinkimai buvo patys nesąžiningiausi po Sovietų Sąjungos žlugimo. ESBO parlamentinės asamblėjos vadovas Kimas Kiljunenas teigė, jog vyriausybė elgėsi taip, tarytum ji praktiškai išrinko parlamentą.

Ironiška tai, jog „Vieningoji Rusija“ bet kokiu atveju būtų laimėjusi, tik gavusi mažiau balsų, kadangi V. Putinas šiuo metu yra ypač populiarus tarp Rusijos gyventojų. Save įrašydamas pirmuoju numeriu kandidatų sąrašuose, V. Putinas rinkimus pavertė referendumu dėl savo populiarumo.

Kitas klausimas, kaip V. Putinas rengiasi išnaudoti šią pergalę. Rusijos konstitucija draudžia jam kandidatuoti trečiai kadencijai. Pergalė jam suteikia mandatą išlikti įtakingiausia šalies figūra iki bus išrinktas palankus įpėdinis. Politikos analitikas Kirilas Rogovas neseniai teigė, jog Rusijos žmonės lauks, kol V. Putinas pasakys, už ką jie turės balsuoti.

Pagal 2007 m. gruodžio 3 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.