|
Ukraina vaduojasi iš politinės krizės
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 12 06
Pusę metų siautėjusi valdžios krizė Ukrainoje, atrodo, gruodžio pradžioje baigiasi. Trečiajame Aukščiausiosios Rados posėdyje antradienį vėlai vakare slaptu balsavimu buvo išrinktas parlamento pirmininkas. Šį postą užėmė prieš savaitę pagaliau sudarytos parlamentinės demokratinės koalicijos atstovas vienas iš prezidentinės partijos Mūsų Ukraina veikėjų, laikinasis Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės užsienio reikalų ministras 34-erių metų Arsenijus Jaceniukas. O aktyviosios Julijos Tymošenko partinio bloko lyderės kandidatūra į ministrės pirmininkės postą parlamente bus svarstoma vėliau, kai A. Jaceniuko teikimu jai pritars šalies prezidentas. Dėl šių kandidatų buvo susitarta bendrame koalicijos posėdyje praėjusią savaitę.
Bet ar iš tikrųjų Ukraina jau gali ramiai ruoštis švęsti Naujuosius metus?
Įnirtingos kovos rizika
Kova iš tiesų nebuvo lengva, ir kandidatūros, kaip ir apskritai politinio sureguliavimo sėkmė, kybojo ant plauko.
Priminsiu, kad lapkričio 29-ąją Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdyje oficialiai suburtą valdančiąją koaliciją sudarė 228 kandidatai. Koalicijos sutartį pasirašė 156 J. Tymošenko ir 72 Mūsų Ukraina Liaudies savigyna bloko deputatai. Dokumentą patvirtino frakcijų vadovai Julija Tymošenko ir Viačeslavas Kirilenka.
Kartu gauti mandatai suteikė oranžiniams nedidelę, vos dviejų balsų persvarą 228 iš 450 vietų parlamente. Buvo manyta, kad jie priims į koaliciją ir Vladimiro Litvino bloką, kad sustiprintų savo pozicijas Radoje, tačiau derybos dėl galimo aljanso baigėsi nesėkmingai.
Pirmasis po rinkimų parlamento posėdis įvyko tik lapkričio 23 dieną. Paaiškėjo, kad valdančioji koalicija dar nestabilesnė, negu manyta. Koalicijos formavimas, kaip ir Rados darbo pradžia, užsitęsė, nes septyni deputatai iš Mūsų UkrainaLiaudies savigyna bloko atsisakė pasirašyti sutartį su Julijos Tymošenko bloku. Oranžiniai pareiškė, kad jų bendražygius bando papirkti Regionų partijos atstovai, kurie per praėjusį parlamento posėdį vadovavo valdančiajai koalicijai. Šešis atsiskyrėlius grįžti į koaliciją įkalbino pats Viktoras Juščenka, nepavyko sugrąžinti tik vieno Ivano Pliuščio.
Šis deputatas pasiūlė frakcijai ypatingą kelią koalicijai stiprinti pritraukti į ją ne mažiau kaip 300 deputatų, kreipiantis pagalbos į Regionų partiją. Tačiau frakcija tokiam siūlymui nepritarė, ir I. Pliuščis pasitraukė iš jos. Taigi koalicinė dauguma tapo visiškai nepatvari vos vieno deputato persvara (227).
Tai ir lėmė antradienio balsavimo dėl Aukščiausiosios Rados pirmininko kandidatūros riziką. Ji bus dar didesnė, kai Radoje bus tvirtinama J. Tymošenko kandidatūra į premjerės postą.
Stagnacija pakerta pasitikėjimą
Politinis gyvenimas Kijeve lyg sustingo, patekęs į porinkiminę būseną, kai ilgai nepavyko sudaryti nei oranžinės koalicijos, nei pradėti Parlamento veiklos. Abi politinės jėgos iš devynių politinių partijų sudaryta Mūsų Ukraina ir iš trijų Julijos Tymošenko blokas yra draskomos asmeninių ambicijų, trukdančių ne tik sutelkti valdžią savo rankose, bet ir pradėti įstatymų leidybą. Dalis Mūsų Ukrainos politikų ragino likimą susieti su Regionų partija, tačiau tokia koalicija ateityje sužlugdytų prezidento V. Juščenkos galimybes. Taigi juridiškai koalicinė dauguma nebuvo įforminta, todėl negalėjo būti paskirta legitimi vyriausybė, nors ministras pirmininkas, teisingiau ministrė pirmininkė, jau seniai yra lyg ir aiški. O po rinkimų jau buvo praėję beveik du mėnesiai... Kita vertus, metus po neeilinių rinkimų prezidentas negali Parlamento paleisti, o šis iki lapkričio 23-iosios net nebuvo pradėjęs posėdžių ir iki šiol neturi savo reglamento.
Tokia neapibrėžta teisinė situacija Ukrainoje mažina žmonių pasitikėjimą valdžia. Antai Ukrainos sociologijos institutas atliko visuomenės apklausą, per kurią paaiškėjo, kad net 37 proc. ukrainiečių nusivylę visuomenės raida, 34 proc. mano, kad ji degraduoja. Kitaip sakant, tvirtina instituto direktorius Kostas Bondarenka, daugiau kaip 70 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad visuomenė tarsi sustojo vietoje ir nežengia į priekį.
Užsitęsę politiniai ginčai Ukrainoje nepaliko laiko rūpintis šalies įvaizdžiu pasaulyje. Socialinių tyrimų centro Sofija direktorius Vladimiras Lupacijus sako, kad šiuo metu Ukraina neatspari informaciniam puolimui, išorės agresijai, kuria Rusija nori pavaizduoti Kijevą kaip visos Europos baidyklę. Nepasitikėjimas Ukraina ypač keliamas energetikos srityje. Didžiuma Rusijos energijos išteklių į Europos šalis tiekiama per Ukrainą. Politinė krizė joje užtruko, ir tą padėtį Maskva išnaudoja Vakarų partneriams bauginti, esą jie per artėjančią žiemą vėl gali nukentėti dėl Kijevo kaltės.
Lengvos dujos sunki premjerės našta
Iki šiol galutinai nebaigtos Rusijos ir Ukrainos derybos dėl kitų metų dujų kainų. Ukrainos užsienio reikalų ministras A. Jaceniukas ispanų laikraščiui El Pais sakė, kad Kijevas stengsis suderėti 160 dolerių kainą už tūkstantį kubinių metrų dujų. Bet Rusija derybose pasitelkia dujotiekio Baltijos jūros dugnu argumentą ir nuolat tvirtina, kad tranzitinis dujų tiekimas Europai per Ukrainą sumažės... Ministras teigė netikintis, kad Rusijos kursas Ukrainos atžvilgiu po Dūmos ir prezidento rinkimų kaimyninėje šalyje iš esmės pasikeis.
O taip, ko gero, ir atsitiko. Po Dūmos rinkimų Gazprom paskelbė, kad kitais metais dujos Ukrainai kainuos 179,5 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tokia kaina tik iki Rusijos sienos su Ukraina. Be to, teks mokėti po 1,7 dolerių už 100 km dujų transportavimą Ukrainos teritorija. Jau sutikęs parduoti po 160 dolerių Gazprom teisinasi, kad dujų kainas padidino Turkmėnistanas. Kijevui dabar teks spręsti dar vieną sunkų galvosūkį, kad ukrainiečiai šią žiemą nešaltų
Tiesa, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praneša, kad, nepaisant politinės krizės, Ukrainoje pastebimas ekonomikos augimas. Bendrasis vidaus produktas pernai padidėjo 7 proc., šiemet laukiama jo išaugant 7,5 proc., o darbo užmokestis pakilo net 30 procentų.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad Ukrainai būtinos tolesnės reformos. Jos kol kas stringa, nes politinė situacija šioje 47 mln. gyventojų turinčioje šalyje, švelniai tariant, vis dar yra sustingusi. Galbūt tai suprasdami Ukrainos vadovai nedrįso kelti šampano taurių trečiųjų oranžinės revoliucijos metinių proga, o tik susirūpinę žvalgėsi į Maidaną pro savo kabinetų langus. Naujajai energingajai premjerei J. Tymošenko, jeigu ji po įnirtingos kovos ir bus išrinkta į šį postą, teks nelengva našta.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |