Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukraina–Gruzija–Lietuva

prof. Vytautas Landsbergis
2007 12 08

Lietuva buvo pirmoji ir nuosekli, todėl dabar gerai matome, kiek laiko laimėjome ir kiek jo prarado mūsų likimo draugės – kitos SSRS pavergtos tautos. Tačiau problemų panašumai ir po keliolikos metų – stulbinantys.

Oranžinė revoliucija – penkiolika metų po mūsų dainuojančiosios! – ir Viktoro Juščenkos išrinkimas prezidentu reiškė ryžtingą Ukrainos posūkį nuo senos priklausomybės Rusijai į laisvai pasirinktą euroatlantinę kryptį. Kremlius sutiko tai kaip visai nepriimtiną iššūkį (panašiai skelbė 1990 metais: "Su Lietuva niekad nebus jokių derybų!") ir ėmėsi priemonių – pirmiausia pašalinti V.Juščenką.

Mėginta nunuodyti dioksinu, panaudoti FSB agentų atgabentus sprogmenis. Nepavykus taip tiesiai, eita kitu keliu – perimti parlamentą. Po Rados rinkimų sudarius Kremliui palankesnę Viktoro Janukovičiaus vyriausybę, atvėso ir Europa. Tačiau keisti Ukrainos konstituciją arba nušalinti prezidentą dar trūko balsų. Todėl prasidėjo verbavimas, papirkinėjimas, erozija, kai vis daugiau deputatų, išrinktų pagal V.Juščenkos ir Julijos Tymošenko sąrašus, pereidavo į V.Janukovičiaus daugumos pusę. Pasidauginus dar kiek reikia, jau būtų galima imtis konstitucijos pataisų arba V.Juščenkos nušalinimo. Taigi švietė valdžios perėmimas be naujų rinkimų arba staigaus perversmo, o vis dėlto šliaužiančiu ir sąžinę užgaunančiu būdu, kai išrinktasis atstovas išduoda jį išrinkusiųjų valią, pereidamas į priešingą pusę.

Tas pat vyko Lietuvoje. Mūsų priemonės buvo ribotos, niekas negalėjo paleisti mutuojančios Aukščiausiosios Tarybos, tik ji pati.

Referendumas 1992 m. gegužę dėl Laikinosios konstitucijos pataisų ir pagal jas – prezidento rinkimų sulaukė aršaus "naujosios daugumos" pasipriešinimo ir nesurinko pakankamo procento viso elektorato balsų.

Vis dėlto valdžią perimančios ir tam parlamentiškai besipriešinančios frakcijos derybose susitarė dėl išankstinių Seimo rinkimų.

Ukraina esant analogiškai situacijai turėjo įgaliotą prezidentą, kuris galėjo paleisti ir paleido Aukščiausiąją Radą, paskelbė naujus rinkimus. Tegu tauta sprendžia – kaip anuomet Lietuvoje.

V.Janukovičiaus saugumiečiai dar kurį laiką nesutiko, vežė demonstrantus, grasino jėga ir apkalta, zondavo ginkluotąsias pajėgas; tik kariuomenei pareiškus apie ištikimybę prezidentui atvėso ir nuėjo laimėti rinkimų dar sykį.

Taip gerai, kaip tikėtasi, nepavyko: nedidele persvara laimėjo J.Tymošenko ir "Mūsų Ukrainos" sąrašai, taigi jėgos, linkusios tęsti vakarietišką politiką. Padėtis tebelieka labai trapi, nauja vyriausybė dar nesudaryta, tačiau lengva numanyti, kad didelio kairiųjų oligarchų laimėjimo atveju prezidentui jau būtų skelbiama ir balsuojama apkalta dėl ankstesniojo parlamento paleidimo. O V.Juščenkos nušalinimas vienareikšmiškai skelbtų, kad oranžinė revoliucija sunaikinta, Ukraina vėl daugiau glaudžiasi prie Maskvos.

Kaip čia neprisiminsi, kad 1990–1991 m., Lietuvai nepaklūstant Kremliaus ultimatumams ir net kruvinam jėgos naudojimui, dažnai skambėdavo ir patarimai, ir ketinimai išspręsti vienintelį "politinį klausimą", tai yra pakeisti šalies vadovą. Po to jau su "centru" esą būtų lengva susitarti... "abiem pusėm priimtinomis sąlygomis" (iš KGB planų).

Skaldymo ir provokacijų tada imtasi su kaupu, vis tikintis ir laukiant, kad Lietuvos vadovybė savo ruožtu imsis kokių stipresnių policinių priemonių. Nesulaukė. Kai mus plūdo, skaldė, pasirinkom kantrybės ir dialogo, įtikinėjimo kelią.

O Gruzijoje pavyko! Bemaž jau antrą kartą.

Pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija, 1991 m. su nauju parlamentu paskelbęs Gruzijos nepriklausomybę, o dar ir 1918–1921 m. Gruzijos Respublikos tęstinumo pagrindu, sulaukė šiurkščių jėgos iššūkių. Jis pasikarščiavo ir atsakė jėga. Buvo TASS'o apkaltintas vos ne kanibalizmu (rūsiuose kankinimo kameros, panašiai kaip svaičiota apie mūsų Aukščiausiąją Tarybą) ir nuverstas "pačių gruzinų" ginkluotų formuočių. Gruzija tuo absurdišku perversmu prieš Z.Gamsachurdiją ir jo išvarymu smuko atgal daugeliui metų.

Z.Gamsachurdijos mėginimai sugrįžti iš užsienio, nors jis ir turėjo nemažą lojalių ginkluotų dalinių paramą, baigėsi Rusijos įsikišimu ("turime apginti savo gyvybinius strateginius kelius!") ir paslaptinga prezidento savižudybe vienišoje kalnų trobelėje.

Naujoji rožių revoliucija atėjo negreit, bet ji vėl nubrėžė tikros nepriklausomybės kryptį, vakarietišką orientaciją. Prezidento M.Saakašvilio vadovaujama šalis patyrė visokių ginkluotų provokacijų, blokadų, diversijų, grėsmių, kad bus atplėšta dar daugiau teritorijų, negu tik Abchazija ir Šiaurės Osetija, tačiau atsilaikė, nesiklaupė prieš Kremlių, netgi išsireikalavo Rusijos bazių uždarymo ir kariuomenės iš ten išvedimo. Sykiu vykdė reformas, tramdė korupciją ir siekė narystės NATO bei Europos Sąjungoje.

Pakvietimas rengtis narystei NATO ryškėjo bemaž čia pat, jau šį gruodį. JTO Saugumo Taryba visai neseniai priėmė rezoliuciją, drausminančią Rusijos veiksmus ir garantuojančią šimtams tūkstančių išvarytų gruzinų grįžimą namo į Abchaziją. Šių diplomatinių Tbilisio sėkmių akivaizdoje Kremlius turėjo ypač įniršti, ir štai – lapkričio pradžioje, likus mėnesiui iki NATO viršūnių susitikimo, viską sau gadina patys gruzinai!

Demonstrantų reikalavimai nušalinti arba nuversti prezidentą, jei pavyktų, pasauly būtų buvę sutikti pirmiausia kaip valstybės kurso kaita – Rusijos visokeriopų pastangų sėkmė. Prezidentas nesusvyravo, nevaikė demonstracijų, tačiau joms jau nuslūgstant riaušių policija ėmėsi nereikalingų jėgos veiksmų prieš paskutinius kelis šimtus demonstrantų ir prieš privačią oligarchinę televiziją, itin kurstančią iš naujo eiti į gatves.

Prisiminkim, Lietuvoje 1993 m. rudenį laikraštėlis "Kauno laikas" itin kurstė savanorių "maištą", "žygį į Vilnių" ir kitas grožybes, tačiau nei policija, nei prokuratūra nieko nesiėmė tokiai pavojingai veiklai sustabdyti. Priešingai – svarstyta narsi mintis pulti tuos keliasdešimt vyrų, sukeliant kraujo praliejimą.

O Gruzijos valdžia ėmėsi, be abejo, su prezidento žinia, neadekvačių šiurkščių jėgos priemonių. Tai dabar, nors M.Saakašvilis ir atšaukė erzinančią nepaprastąją padėtį, atleido premjerą ir paskelbė paankstintus prezidento rinkimus, Gruzijos prezidentas vis vien lieka kaltas ir labai rūsčiai kaltinamas tiek oponentų, tiek nesusigaudančiųjų posovietinėje tikrovėje. Žinoma, reikėjo iškęsti.

Bet sprendimas – tegu liaudis pasisako rinkimuose! – buvo ryžtingas ir teisingas.

Lietuva tokį sprendimą padarė 1992 m. vasarą, teisingiausią iš tada galimų. Šiuo keliu gaudama valdžią, sakytume – iš liaudies rankų, opozicija gauna ir atsakomybę savo liaudžiai. Jeigu supranta, tai atsakomybę ir istorijai. Lietuvoje LDDP kažką suprato.

Viskas pažįstama. Tiktai kai skaitai pasaulinėje ir Lietuvos spaudoje, koks netikęs tas jaunas prezidentas, vedęs Gruziją į Vakarus, gaila draugiškos šalies, kuri sėkmingai ėjo per brūzgynus ir suklupo išmėginimo valandą. Gali vėl prarasti tokį brangų laiką.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras