Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  V. Putinas savo įpėdiniu mato D. Medvedevą

2007 12 11

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įpėdiniu prezidento poste mato ministro pirmininko pirmą pavaduotoją Dimitrijų Medvedevą.

„Aš visiškai remiu jo kandidatūrą“ - V. Putino žodžius cituoja BBC.

D. Medvedevą į kandidatus pasiūlė V. Putino partija „Vieningoji Rusija“ kartu su dar trimis pro-kremliškomis partijomis.

D. Medvedevas anksčiau yra buvęs prezidento V. Putino darbuotojų komandos vadovu, bei "Gazprom" direktorių valdybos pirmininku. Jis, kaip ir dabartinis Rusijos prezidentas, yra kilęs iš Sankt Peterburgo.

42 metų buvęs teisininkas vadovavo V. Putino rinkimų prezidentinei kampanijai 2000 m.

D. Medvedevas laikomas nuosaikesniu ir liberalesniu politiku nei kitas viceministras, taipogi pretendavęs į prezidentus, Sergejus Ivanovas. Priešingai nei V. Putinas D. Medvedevas neturi jokių sąsajų su Rusijos saugumo tarnybomis ir niekada nėrą tarnavęs KGB. Vis dėlto jį ir dabartinį Kremliaus lyderį sieja ilgalaikė draugystė ir D. Medvedevas yra laikomas vienu iš artimiausių V. Putino bendražygių.

V. Putinas dar anksčiau pareiškė, kad laikysis šalies konstitucijoje numatytų apribojimų ir nesieks trečiosios prezidento kadencijos. Politikos analitikas Jevgenijus Badovskis teigia, kad, pasirinkdamas įpėdiniu D. Medvedevą, V. Putinas siekia pasiųsti žinią Vakarams, jog Rusija nėra linkusi eiti konfrontacijos su Vakarais keliu. „D. Medvedevo kandidatūra yra liberalus pasirinkimas, nes jis nėra susijęs su dabartiniu valstybėje įsišaknijusiu buvusių saugumiečių elitu“ – teigia analitikas.

Tačiau kiti apžvalgininkai teigia, kad D. Medvedevas yra politiškai silpna figūra ir, pasirinkdamas būtent jį, V. Putinas atskleidžia planus, kad jo pasitraukimas iš valdžios yra tik laikinas ir Kremliaus lyderis dar sugrįš. Vienas iš geriausiai Kremliaus paslaptis išmanančių analitikų Sergejus Markovas teigia, kad po rinkimų Rusiją valdys 3 politikai: D. Medvedevas prezidento poste, V. Putinas, kuris užims vieną iš postų, leisiančių jam kontroliuoti įstatymų įgyvendinamąją valdžią, bei ministras pirmininkas.

„D. Medvedevo išpažįstama ideologija yra liberalus patriotizmas. Jis liberalesnis nei buvęs gynybos ministras S. Ivanovas. Tačiau jis neturi patirties dirbdamas įstatymų įgyvendinimą užtikrinančioje valdžioje, todėl savo politiniu vadovu ir toliau laikys V. Putiną“ – teigė S. Markovas. S. Markovas pridūrė, kad D. Medvedevas siekia, jog Rusija turėtų tokias pačias institucijas kaip ir Vakarų Europa, tačiau jis taip pat nori, kad Rusija būtų nepriklausoma ir išsivysčiusi.

Vienas iš „The Guardian“ kalbintų analitikų pareiškė, kad kitais metais Rusija susidurs su didele ekonomine krize, už kurią D. Medvedevas bus paverstas atpirkimo ožiu. „V. Putinas gali planuoti sugrįžti po metų ar dviejų, t.y. po to, kai D. Medvedevas visiškai susimaus prezidento poste. Tačiau aš tuo netikiu“ – teigė Maskvos instituto globalizacijos problemoms tirti ekonomistas Michailas Delyaginas. Paklaustas, ar D. Medvedevas yra geras administratorius, M. Delyaginas atsakė: „Jis nėra ukšto intelekto, tačiau yra žmoniškiausias iš visos Kremliaus komandos“.

Vienas iš žymiausių liberalų Rusijoje Vladimiras Ryžkovas teigė, kad D. Medvedevas – kompromisinė kandidatūra. „Strategija yra tokia: jei V. Putinas norėtų palaipsniui pasitraukti iš politikos, tai D. Medvedevas tam netrukdytų ir garantuotų prezidentui komfortą bei saugumą bei manevravimo laisvę. O svarbiausia, jis ir toliau klausytų V. Putino nurodymų. Tačiau, jei jis sieks pasilikti politinėje arenoje ir po metų ar dvijų grįžti į valdžios olimpą, tai D. Medvedevas nedvejodamas užleistų jam savo postą“ – teigė V. Ryžkovas.

Prezidento rinkimai Rusijoje vyks kitų metų kovo 2 dieną. Apie savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose jau pranešė „Komunistų partijos“ lyderis Genadijus Ziuganovas, liberaldemokratų vadas Vladimiras Žirinovskis, vienas iš „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ lyderių Borisas Nemcovas, „Jabloko“ vadovas Grigorijus Javlinskis, susivienijimo „Kita Rusija“ lyderis buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, „Rusijos liaudies demokratinęs sąjungos“ galva Michailas Kasjanovas bei buvęs Sovietų sąjungos disidentas Vladimiras Bukovskis. Centrinei rinkimų komisijai jau pateikta apie 20 prašymų įregistruoti kandidatus, tačiau galutinis pretendentų sąrašas bus paskelbtas 2008 metų sausio 16 dieną. Vis dėlto niekas neabejoja, kad į prezidento postą atsisės politikas, kuris gaus dabartinio Kremliaus lyderio V. Putino palaiminimą.

http://www.balsas.lt/


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras