Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Ar Rusija mums skolinga? (5)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 12 16

Klausimas dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo Lietuvoje, ko gero, buvo viena didžiausių šešėlinių problemų, kartkartėmis išslysdavusių į vietinės politikos dienos šviesą, ypač tais momentais, kai kaktomuša susidurdavo konservatoriai ir socialdemokratai. Galima drąsiai teigti, kad kaip tik šio aspekto vertinimas buvo vienas esminių veiksnių, prieš penkiolika ar dešimt metų formavusių atskirų Lietuvos visuomenės grupių požiūrį į vieną ar kitą partiją.

Užsienio politikos srityje jis neabejotinai ir iki šiol išlieka Lietuvos santykių su Rusija dėmesio centre, greta klausimų apie dujas ir naftą. Skirtumas tik tas, kad dėl naftos ir dujų kainų Lietuva su Rusija vis dėlto kažkaip sugeba susitarti, tiksliau – paklusti Maskvos diktuojamoms sąlygoms, o dėl žalos atlyginimo vieningos pozicijos nėra net Vilniaus valdžios koridoriuose, dėl to Kremliui yra labai patogu šią daugeliui Lietuvos žmonių opią problemą dialogo su Vilniumi metu nukišti į giliausius stalčius.

Prisimintina, kad anksčiau Lietuvos politikai buvo labai aiškiai pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni be jokių kompromisų pasisakė už tai, kad Rusijai reikia atvirai reikšti pretenzijas dėl padarytos žalos ir šių esminių principų neaukoti dėl pragmatinių politinių klausimų. Kiti visuomet buvo linkę žalos klausimą laikyti geriausiu atveju antraeiliu ir jokiais būdais nerasti jam vietos įvairiuose derybiniuose dokumentuose.

Toks valstybinio lygio neryžtingumas ir neapsisprendimas jau ima kurti ir gana gerus teisinius precedentus, kai Lietuvos piliečiai individualia teisine tvarka duoda į teismą Rusijos valstybę, reikalaudami kompensuoti jų patirtą moralinę žalą dėl, pavyzdžiui, ištremtų tėvų, Sibire praleistos vaikystės ir t. t.

Be abejo, tokie pavieniai veiksmai kažin ar gąsdina Kremlių, kuris, jei šis reikalas ims bent kiek daugiau gadinti įvaizdį, gali rasti būdų jį nutildyti. Tačiau atskiros Lietuvos piliečių iniciatyvos pirmiausia rodo politinės šalies valdžios neveiksmingumą. Jis, beje, itin išryškėjo ne taip seniai – kai Lietuvos užsienio reikalų ministras viešai ir atvirai pareiškė, kad mūsų šaliai nereikia reikšti pretenzijų Rusijai dėl sovietmečiu patirtos žalos atlyginimo, nes Vladimiro Putino valdomos valstybės negalima kaltinti tuo, kas buvo padaryta tariamai kitos šalies – Sovietų Sąjungos.

Tokie pareiškimai mažų mažiausiai kelia nuostabą, nes sunku būtų abejoti, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras nežino, pavyzdžiui, Belovežo girios susitarimų, kuriais buvo išformuota SSRS, turinio ar bent jau pobūdžio. Tuomet Rusija vienašališkai pareiškė perimanti teises (kartu ir pareigas, žinoma), dėl to be jokių trukdžių galėjo susigrąžinti į savo teritoriją visą sovietinį branduolinį arsenalą.

Aišku, kai prisimeni, kad Petrą Vaitiekūną į šį Ministrų kabinetą delegavo partija, kurios vadovė nesidrovi priimti Rusijos kunigaikštienės titulo, bent jau emociškai tokius pareiškimus galima suprasti. Tačiau politiškai pateisinti jų neįmanoma, juolab kad tokio pobūdžio klausimai turi įtaką ne tik Lietuvos santykiams su Rusija, bet ir požiūriui į mūsų šalį Vakaruose. Juk didžiųjų Europos valstybių nenoras preciziškai rūpintis Europos Sąjungos rytiniu pakraščiu galbūt kyla ir dėl to, kad Vokietija ar Prancūzija aiškiai mato, jog ir mes patys nemokame suformuoti tvirtos bei ryžtingos pozicijos ir už ją pakovoti, nepaisant kai kurių politikų taip saugomos energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Žinoma, su šiandieniniu Kremliumi kalbėti reikia jau visai kitaip nei tais laikais, kai jame šeimininkavo Borisas Jelcinas. Laiko atgal neatsuksi ir galima tik gailėtis, kad net Rusijos demokratėjimo laikotarpiu dėl vietinių Vilniaus valdžios nesutarimų buvo nesugebėta iš šio klausimo padaryti politinio prioriteto Nr.1.

Tačiau tai nereiškia, kad apie tai nereikia kalbėti su autoritarine Rusija, bijant dujų ir naftos brangimo ar visiško „kranelių“ užsukimo, kurį Maskva moka taikyti, kaip puikiai pademonstravo prieš porą metų spręsdama problemas su Ukraina, o prieš metus auklėdama Aleksandrą Lukašenką ir dėl „techninių problemų“ numarindama naftotiekį „Družba“.

Tačiau būdų, kaip Rusijai parodyti, kad ir maža šalis gali turėti savo „stuburą“, yra. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka prisiminti Estijos elgesį, kai į sprendimą iškeldinti sovietinio kario paminklą iš Talino centro buvo atsakyta inspiruotomis riaušėmis pačioje Estijos sostinėje, protestais Maskvoje, propagandinėmis ir interneto atakomis. Estai nepuolė nei teisintis, nei atsiprašinėti, paminklo į buvusiąją vietą taip pat negrąžino, ir todėl visi žadėtieji embargai, sankcijos, raginimai Rusijos piliečiams boikotuoti viską, kas estiška, subliūško ir tikrai nepadarė garbės pačiai Rusijai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras