Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija: naujas princas – nauji pavojai

2007 12 16

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įpėdinio paskelbimo buvo laukta taip, kaip karaliaus pirmojo sūnaus gimimo. Kai gruodžio 10 d. V. Putinas paskelbė, jog per prezidento rinkimus rems pirmąjį vicepremjerą Dmitrijų Medvedevą, šalies biurokratinis ir politinis elitas siekė patvirtinti savo lojalumą naujai gimusiam princui.

V. Putinas stengėsi paskyrimą paversti konsensuso siekimo procesu. Jis susitiko su keturių prokremliškų partijų lyderiais, kurie visi sutiko su D. Medvedevo kandidatūra. Visgi taip elgdamasis dabartinis šalies prezidentas pakenkė kai kuriems jo lojaliems sąjungininkams tokiems kaip Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko. Ji po Dūmos rinkimų tikėjosi, jog „Vieninga Rusija“ išrinks savo kandidatą į prezidentus atviru procesu, išklausant partijos narių nuomones, o ne derybomis „už uždarų durų“.

Komunistų partijai D. Medvedevo paskyrimo procesas pasirodė kaip šarada.

Princo pasirodymas dar nereiškia, jog Rusijos rizikinga valdoma transformacija jau baigėsi. Iš tiesų, šiuo metu šalies transformacija perėjo į pavojingiausią fazę. Nors keturios partijos parėmė D. Medvedevą, tačiau politinės partijos – netgi „Vieninga Rusija“ – neturi jokios reikšmės politinėje sistemoje, kuri susiformavo valdant V. Putinui. Sprendimas priimtas V. Putino ir jo vidiniame „čekistų“ rate. Tik laikas parodys, ar D. Medvedevas gali įveikti pasipriešinimą, su kuriuo gali susidurti  elito viduje.

Radio Free Europe/Radio Liberty apžvalgininkas dabartinį Rusijos politinį elitą lygina su viduramžių Rusija, kai monarchas paskirdavo savo įpėdinį, išvengiant vidinės kovos tarp karališkos šeimos. Jau akivaizdu, jog galingiausi „dėdės“ V. Putino vidiniame rate – Igoris Sečinas, Sergejus Čemezovas, Nikolajus Patruševas ir Viktoras Čerkesovas – iškišo galvas, kai šalyje kilo prezidento įpėdinio klausimas. Tuo tarpu iki šiol nėra aišku, ar šie žmonės rėmė ir/ar parems D. Medvedevą, net esant V. Putino pritarimui.

Kita sudėtinga D. Medvedevo užduotis – pats V. Putinas. Iš tiesų, necharizmatinio D. Medvedevo pasirinkimas buvo nulemtas mažo pavojaus, jog jis galėtų užgožti V. Putiną. Televizijoje interviu metu D. Medvedevas teigė, jog jam laimėjus rinkimus, jis paskirtų V. Putiną ministru pirmininku. Su „Vieninga Rusija“ ir su konstitucine dauguma (t. y. rinkimus laimėjusi „Vieninga Rusija“ turi pakankamai vietų, jog galėtų patvirtinti konstitucijos pataisas) V. Putinas išliks jėga, su kuria D. Medvedevas turės susidurti.

Nors toks „mažas pasaitėlis“, uždėtas D. Medvedevui, turėtų sušvelninti vadinamųjų „dėdžių“ poziciją ir dar kartą jiems patvirtinti, jog šis pokytis, iš tiesų, nėra pokytis, tačiau tai gali tik susilpninti D. Medvedevo pozicijas, skatinant kitus jį kritikuoti/kenkti. Teigiama, jog iš V. Putino aplinkos kai kurie jį įkalbinėjo pasilikti trečiai kadencijai. Be to, V. Putinas, kaip premjeras, galėtų veikti kaip prezidentas, jei D. Medvedevas, būdamas šalies prezidentu, atsistatydintų ar būtų pašalintas iš posto.

Analitiko Dmtrijaus Badovskio teigimu, V. Putinas išlaikys įtaką ir stebės, kaip D. Medvedevui sekasi siekti ir įtvirtinti konsensusą elito viduje. Jei V. Putinas nuspręs, jog D. Medvedevui to atlikti nepavyko, grįš.

Pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Radio Free Europe/Radio Liberty informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras