Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kosovo nepriklausomybė neišvengiama, ir tai atitinka tiek albanų, tiek serbų ilgalaikius interesus (5)

Valentinas Mitė
2007 12 17

Praėjo gruodžio 10-oji, o Kosove, kaip ir buvo galima tikėtis, nieko neįvyko.

Nepriklausomybė nebuvo ir tikriausiai nebus paskelbta, kol Kosovo albanų vyriausybė neužsitikrins šiam žingsniui visiškos Vakarų paramos. Kosove kalbama, kad tai gali įvykti ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje.

Politiniai žingsniai ir politinės intrigos visiems gerai žinomi ir šiuo klausimu vargu ar ką naujo galima pasakyti. Vakarai beveik vieningai pasiryžę pripažinti Kosovo nepriklausomybę, Rusija – šiuo metu vėl ištikima Serbijos sąjungininkė – tam nepritaria.

Šio straipsnio autorius nusprendė pats savo akimis įsitikinti, kokia yra padėtis Kosove ir kokia yra Serbijos bei serbų reakcija į neišvengiamą Kosovo nepriklausomybę.

Kelionę pradėjome nuo Belgrado. Jo gyventojams, atrodo, mažiausiai rūpi Kosovo likimas. Miestas, palyginti su Vilniumi ar Praha, yra atsilikęs ir gana socialistinis. Gatvėse teko matyti vieną kitą plakatą, kuriame rašoma, kad Kosovas yra neatskiriama Serbijos dalis. Tačiau kalbant su paprastais žmonėmis paaiškėja, jog jiems svarbiausios problemos yra nedarbas, maži atlyginimai, korupcija. Gatvėse klesti kioskinė prekyba, kokia Lietuvoje buvo pirmaisiais metais po nepriklausomybės paskelbimo. Beje, Belgrade, skirtingai negu Maskvoje, kur terorizuojami „Kaukazo tautybės“ žmonės, albanai nepatiria prievartos – veikia albanų parduotuvės, kioskai; net naktį tėra labai maža tikimybė, kad gali būti sumuštas ar apiplėštas vien dėl to, jog esi užsienietis.

Nors Rusija ir laikoma Serbijos sąjungininke Kosovo klausimu, Belgrade beveik niekas nemoka rusiškai, o angliškai gali susišnekėti be didesnio vargo. Kalbėdamas su Serbijos analitikais ir paprastais žmonėmis matai, kad serbai savo ateities su Rusija nesieja. Jie laiko save europiečiais ir šalies narystė Europos Sąjungoje daugeliui žmonių yra vienintelė norima ateities vizija. Serbai, skirtingai negu rusai, jaučiasi esą europiečiai. Tačiau iki šiol labai stiprios nuoskaudos dėl NATO bombardavimo. Kaip pasakė vienas serbas: „Kodėl jūs tai padarėte, juk mes tokie pat europiečiai kaip ir jūs?“ Dar viena nuoskauda yra Kosovo klausimo sprendimas, kaip kad siūlo Martti Ahtisaario planas. Serbai Kosovą laiko savo kultūros lopšiu ir niekaip negali suprasti, kokiu pagrindu tarptautinė bendruomenė atplėšia dalį suverenios valstybės. Šias dvi nuoskaudas – NATO bombardavimą ir Kosovo nepriklausomybę – serbai negreitai užmirš, o dabartinė karta turbūt išvis niekada. Tačiau tai nekeičia Serbijos nuostatos būti Europos Sąjungos nare. Tiesa, Rusija ne tik remia Serbiją Kosovo klausimu, bet ir labai daug investuoja į Kosovo ekonomiką.

Serbijai išlaikyti Kosovo nepavyks, ir, ko gero, niekam nepavyktų perplaukti tos kraujo upės, kuri po 1999 metų skiria serbus ir Kosovo albanus. Todėl kuo greitesnis Kosovo atsiskyrimas atitinka ne tik Kosovo, bet ir Serbijos ilgalaikius interesus.

Pats Kosovas, jau kelerius metus globojamas tarptautinės bendruomenės, toli gražu nėra klestėjimo pavyzdys. Priština primena trečiojo pasaulio šalis – gatvės užtvindytos palyginti naujų automobilių, nekilnojamojo turto ir būsto nuomos kainos yra labai aukštos, nauji namai dygsta kaip grybai po lietaus. Tačiau tuo pačiu metu juodoji rinka klesti, kas keliasdešimt žingsnių gatvėse pardavinėjamos cigaretės, „Marlboro“ pakelis kainuoja eurą. Už vieną eurą galima nusipirkti kompaktinį diską, žinoma, nelegaliai pagamintą. Internetinės kavinės pilnos jaunimo, atrodo, kad svarbiausias užsiėmimas yra sėdėti tose kavinėse, kurios veikia praktiškai apskritą parą. Nusikalstamumas gatvėse labai mažas, bet, kaip tvirtina vietiniai, tik dėl dviejų priežasčių – mafija kontroliuoja didžiumą ekonomikos, o, be to, tvarką gatvėse, jeigu kas, greitai gali įvesti NATO kariai, kurių nematyti, nes jie retai iš savo bazių išeina į gatvę. Tačiau visi žino, kad NATO yra ir bet kuriuo rimtesniu atveju gali įsikišti. Turbūt labiausiai Prištinoje žmones erzina nesibaigiantys elektros tiekimo pertrūkiai. Kada gali dingti elektra, niekas nežino, bet tai atsitinka kiekvieną dieną ir jau yra tapę tokiu įprastu gyvenimo dalyku kaip saulės patekėjimas.

Įdomu, kad niekas iš vietinių analitikų bei žurnalistų taip ir nepajėgia paaiškinti šio reiškinio priežasčių.

Tačiau kad ir kokia sunki būtų ekonominė padėtis, Kosovo albanai yra radikaliai nusistatę prieš bet kokią sąjungą su Serbija ir tai turbūt yra vienintelis faktorius, vienijantis visus. Nepriklausomas statusas ir vieno valdžios centro sukūrimas labiausiai padėtų išspręsti daugelį dabar Kosovą krečiančių problemų.

Daugiausia, ką Serbija gali padaryti – ekonominė blokada, bet Kosovo atveju ji neveiktų, nors, be abejonės, gyvenimą apsunkintų. Kosovas turi gerą susisiekimą su Makedonija, Albanija, Juodkalnija, o ir ūkiniu požiūriu blokada neatitinka Serbijos interesų, nes blokuodama Kosovą ji blokuotų ir pati save. Tačiau nėra jokios abejonės, kad Kosovui paskelbus nepriklausomybę Belgradas kels triukšmą ir garsiai šauks, nes nėra tokios valstybės, kuri atsisakytų dalies savo teritorijos nuolankiai nuleidusi galvą. Tačiau kariauti dėl Kosovo Serbija neis. Sociologinės apklausos rodo, kad dauguma serbų nebenori jokio naujo karo.

Ir vis dėlto Kosovo nepriklausomybė sukels įtampą. Kosove gyvena gana dideli anklavai serbų, kurie tikriausiai skelbs autonomijas ir sieks susijungimo su Serbija. Belgradas neliks nuošalyje. Prarasti šiuos anklavus Kosovui reikštų prarasti apie 20 procentų teritorijos. Šios problemos sprendimas galimas tik aktyviai dalyvaujant tarptautinei bendruomenei.

Kosovo nepriklausomybė kelia ir kitą rimtesnį klausimą – koks apskritai albanų likimas Balkanuose? Juk egzistuoja ne tik Kosovas. Makedonijoje ir Juodkalnijoje irgi yra didelės albanų mažumos, kurios taip pat norėtų gyventi vienoje albanų valstybėje. Tačiau ar bus sukurta Didžioji Albanija, yra tolesnės ateities reikalas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras